Penkeri pastarieji metai Kauno regionui, kurį sudaro 8 savivaldybės: Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų, Raseinių rajonų, Kauno miesto ir Birštono, buvo itin sėkmingi. Čia įgyvendinami projektai, kurie gerina efektyvų energetikos naudojimą, skatina verslo plėtrą, keičia regiono miestų išvaizdą bei didina verslo investicijas moksliniams tyrimams. Visų šių pokyčių nebūtų be Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos, kurios Kauno regionui 2007–2013 metais iš viso buvo skirta apie 974 mln. litų. Kauno apskrityje šiuo metu įgyvendinami 256 projektai, tuo tarpu net 572 projektai jau yra sėkmingai baigti įgyvendinti.
Energija naudojama efektyviau
AB „Kauno energija“ tiekia šilumą daugiau nei 115 tūkstančių Kauno miesto ir rajono gyventojų, taip pat aptarnauja apie 4 tūkstančius įmonių bei organizacijų. Energijai išgauti naudojamas kuras nulemia ir šilumos kainas, tad energijos gamyba – aktuali ir daugumai gyventojų. Atsižvelgiant į sąlyginai aukštas šilumos energijos pirkimo kainas iš mieste veikiančių nepriklausomų šilumos gamintojų, pradėtas įgyvendinti projektas, kurio metu rekonstruojama Petrašiūnų termofikacinė elektrinė: keičiamas naudojamas kuras į biokurą. Taip bus ne tik naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, bet kartu vartotojai bus aprūpinti šiluma už konkurencingą kainą. Tokiu pačiu principu atnaujinamos ir Kaune esančios „Šilko“ bei „Inkaro“ katilinės. Į efektyvesnį energijos naudojimą investuojama ne tik Kauno mieste. Netoli Kauno esančiuose Prienuose šilumos kaina – viena didžiausių visoje Lietuvoje. Siekiant pakeisti susiklosčiusią situaciją ir sumažinti gamtinių dujų naudojimą, rekonstruojama viena iš Prienuose esančių katilinių. Šiuo metu neeksploatuojama katilinė naudos atsinaujinančius energijos išteklius – biokurą.
Jonavoje jau sėkmingai užbaigtas panašus projektas. Renovuota centralizuota šilumos tiekimo sistema. Tam AB „Jonavos šilumos tinklai“ panaudojo 1,9 mln. litų ES paramos lėšų. Projekto metu buvo atnaujintos susidėvėjusios šilumos tiekimo trasos, seni vamzdynai pakeisti į naujus. Taip buvo sumažinti šilumos perdavimo nuostoliai.
Energijos naudojimo pokyčiai naudingi tiek gamtai, tiek ir visuomenei. Aplinka teršiama mažiau, o gyventojams tiekiama kokybiškai gaminama energija.
Daugiau dėmesio verslui ir mokslui
Bet kokiam tobulėjimui reikia paskatos ir galimybių. Lietuvos verslui tokias galimybes suteikia ES struktūrinės paramos projektai. Tokių projektų dėka daugelyje Kauno apskrities įmonių įdiegtos elektroninės verslo valdymo sistemos, pritaikytos įmonių specializuotiems poreikiams siekiant gerinti konkurencingumą tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose bei didinti veiklos apimtis ir darbo našumą.
Vienas iš sėkmingų naujų rinkų paieškos pavyzdžių – UAB „Inčas“, kuri vykdo specifinę veiklą: gamina ir platina popieriaus ritinėlius kasos aparatams bei kitus popieriaus gaminius. Technologinė bendrovė savo paslaugas atlieka kokybiškai, tačiau norint plėsti savo verslą, reikia žvalgytis ne tik į Lietuvos, bet ir užsienio rinkas. Pagal ES struktūrinių fondų priemonę „Naujos galimybės“ įmonė gavo daugiau kaip 37 tūkst. litų ES paramos. Tai suteikė įmonei galimybę didinti eksportą į ES bei trečiųjų šalių rinkas bei plėsti įmonės konkurencingumą. Didžioji dalis lėšų skirta įmonės reprezentavimui tarptautinėse parodose. Pasak įmonės direktoriaus Vaclovo Marčiulyno, jau yra užmegzti pirmieji kontaktai, o labiau apčiuopiamų rezultatų tikimasi sulaukti po kelerių metų. Potencialūs užsakovai aktyviai domisi pigia ir kokybiška produkcija iš Lietuvos. Įmonė žvalgosi į Didžiosios Britanijos, Olandijos, Belgijos rinkas.
Vystant verslą, nepamirštama ir technologijų bei mokslinių tyrimų vystymo svarba. Kiekvienam žmogui svarbi ir opi tema – medicininis gydymas. Įmonė UAB „Baltic Orthoservice“ gavo daugiau nei 3,3 mln. litų ES struktūrinių fondų paramos lėšų, kurias skiria standartinių ortopedinių, potrauminių ir odontologinių implantų, bei state-of-art medicininių prietaisų projektavimo ir eksperimentinės plėtros centro sukūrimui. Pasak projektų vadovo Mindaugo Drėzo, šiuo metu projektas po truputį įsibėgėja. Centras įsigyja šiuolaikinę moderniausią techniką. Vienas iš įsigyjamos technikos prietaisų – 3D metalo spausdintuvas, kuris anot M. Drėzo, bus vienintelis visose Baltijos šalyse. Nauda įžvelgiama tiek medikams, tiek pacientams: „Kuriant implantus pagal inžinerinę koncepciją ir naują technologiją, operacijas bus galima atlikti greičiau, o pacientai turės ilgiau tarnaujančius implantus“, – teigia M. Drėzas.
Laisvalaikio ir kultūros centrai laukia atsinaujinę
Dažniausiai gyventojai pastebi tuos pokyčius, kurie yra arčiausiai jų. Kauno Simono Daukanto vidurinės moksleiviai bei mokytojai nuo šiol daug mieliau varsto mokyklos duris. Daugiau nei 2,9 mln. litų iš ES paramos pasinaudojusi mokykla apšiltino išorės sienas, kurios buvo paveiktos drėgmės, pakeitė stogo dangą, apšvietimo sistemą. Svarbiausias pasiekimas, kad nuo šiol kiekvieną žiemą mokykla nebesusiduria su šilumos nuostoliais ir didelėmis sąskaitomis. Dėl pastato rekonstrukcijos ir šildymo sistemos modernizavimo energija naudojama efektyviau, tad moksleiviams mokykloje šilta, o sąskaitos už šildymą atsieina žymiai pigiau.
Be gausybės renovuotų darželių, mokyklų bei kelių universitetų, naujai atgimė ir lankomiausi Kauno objektai. Kauno valstybiniame dramos teatre, kuris yra įsikūręs pačioje miesto širdyje – Laisvės alėjoje, įgyvendintas projektas „Kauno valstybinio dramos teatro kompleksiškas pritaikymas kultūrinio turizmo reikmėms“. Dėl avarinės būklės ilgą laiką didžioji salė su scena buvo išgriauta ir nenaudojama. Dabar ji prikelta naujam gyvenimui. Didžiojoje salėje organizuojami spektakliai didelėms grupėms, ji talpina net iki 470 žmonių. Įsigyta moderni scenos įranga, įdiegta sinchroninio vertimo į populiariausias pasaulio kalbas sistema, sudarydama sąlygas spektaklius stebėti ir turistams iš svečių šalių.
Pritraukti daugiau užsienio turistų siekia ir Vytauto Didžiojo karo muziejus. Muziejus su savo sodu yra ne tik Naujamiesčio, bet ir viso Kauno miesto urbanistinis akcentas – miesto centro reprezentacinis branduolys. Kultūros projektų vadovė Eglė Matikovaitė pasakoja, kad įgyvendinant projektą „Vytauto Didžiojo karo muziejaus statinių komplekso pritaikymas turizmo reikmėms (I etapas)“ muziejuje rekonstruojamos antro aukšto salės ir holas. Pagrindiniu muziejaus akcentu taps atsinaujinęs pastato fasadas. Tikimasi, kad jo naujoji išvaizda pritrauks dar daugiau lankytojų. „Rekonstrukcijos dėka ne tik sulaukiame daugiau lankytojų, bet ir turime galimybę parodyti daugiau eksponatų“, – teigia E. Matikovaitė. Pasak projektų vadovės, muziejus turi daugiau nei per ketvirtį milijono eksponatų, tačiau dėl vietos stygiaus jų negali parodyti visų. Taip pat siekiama, kad muziejus užsiimtų ir kita veikla: bendradarbiautų su kitais užsienio šalių muziejais, rengtų tarptautines konferencijas.
Šie keli pavyzdžiai – tik nedidelė dalis to, kaip per pastaruosius metus pasikeitė Kauno regionas. Daugiau žalių erdvių, naujai įrengti dviračių takai kviečia gyventojus vis daugiau laiko praleisti ne namuose. O atsinaujinę muziejai bei dvarai tampa žmonių traukos centru, kurie gali iš arčiau susipažinti su mūsų istorija ir paveldu. Nors didžioji dalis energetikos, verslo bei turizmo skatinimo ir infrastruktūros gerinimo projektų jau pasibaigę, nemaža jų dalis – dar vykdoma. Ir toliau darbuojantis dėl bendro tikslo – Kauno regionas tampa vis malonesne vieta tiek pastoviam gyvenimui, tiek trumpalaikiam apsilankymui.
Užs.nr. 1136
