Kauno pilies liekanos vakariniame senamiesčio pakraštyje, kairiajame Neries krante, – viena iš keturių aptvarinių LDK pilių. Kauno pilies statybos pradžia datuojama XIII a. antrąja puse – XIV a. pradžia. Pastarųjų dviejų dešimtmečių Kauno piliavietės archeologiniai tyrinėjimai leidžia teigti buvus ne vieną, o tris – dvi mūrines ir vieną medinę pilis.
Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Kauno pilis buvo paminėta tik 1361 m. Bet jau 1362 m. sugebėjusi atremti daugiau kaip mėnesį trukusį Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinų jungtinės kariuomenės šturmą, buvo paimta, sugriauta ir daugiau niekada nebeatstatyta. 1363 m., 1368 m. ir vėliau kronikose minimą senąjį Kauną reikia sieti su naująja Kauno pilimi, pastatyta prie Nemuno ir Nevėžio santakos. Kartais mūrinė Kauno pilis yra sutapatinama su 1384 m. Nemuno ir Neries santakoje buvusioje saloje kryžiuočių pastatyta ir tais pačiais metais lietuvių sugriauta mūrine Marienverderio pilimi. Antroji Kauno pilis Jono Posilgės kronikoje neabejotinai yra paminėta tik 1401 m., tačiau ją įgula sudegino tų pačių metų rudenį.
Nuo XV a. pradžios Kaunas tampa svarbiu kovos ir diplomatinių susitikimų su Kryžiuočių ordinu centru. Trečiosios mūrinės pilies statybos pradžią galima būtų susieti su taikos laikotarpiu nuo 1404 m. Racionžo taikos iki 1409 m. Žemaitijos sukilimo. Trečioji Kauno pilis buvo įrengiama kaip moderni valstybinė tvirtovė, pritaikyta savo gynybai naudoti artilerijos pabūklus.
XVII a. pradžioje pilis buvo pradėta naudoti civiliniams reikalams: 1601 m. Seimo nutarimu prie Neries esančiame pilies bokšte buvo įkurdintas pavieto žemės teismas ir archyvas. Iki Rusijos okupacijos 1655 m. pilyje vyko nuolatinis čia įsikūrusių įstaigų darbas. Galutinai pilis buvo apleista ir valstybinės įstaigos iš čia išsikėlė XVII–XVIII a. sandūroje.
Kauno pilis 2005 m. perėjo Kauno miesto savivaldybės žinion. 2009–2011 m. buvo atstatytas pilies pietrytinis bokštas ir pagal archeologinių tyrinėjimų duomenis suformuota nauja piliavietė.
