Kauno miesto taryba ketvirtadienį pirmuoju klausimu posėdyje ketina patvirtinti 2010 metų biudžeto planą. Metus išgyventi tikimasi su 680 mln. litų. Tačiau, Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko pastebėjimu, bendras metinis biudžetas drauge su skolintomis ir Europos Sąjungos bei kitų šaltinių gautomis lėšomis sieks 889 mln. litų.
Didžiausia skolintų lėšų suma (25 mln. Lt) keliaus į prestižine vadinamą statybvietę Nemuno saloje, kur statoma Kauno sporto ir pramogų arena. Tarybos pritarimas dėl paskolos šiai statybai jau gautas. Pernai savivaldybė arenai skolinosi 21 mln. litų.
Trečiadienį savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje , kurioje dalyvavo miesto meras, tarybos Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Edita Gudišauskienė, savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas ir Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius, minėta, kad mažiausi pastaraisiais metais kreditoriniai miesto savivaldybės įsiskolinimai buvo 2006-aisiais. Tuomet jie siekė per 35 mln. litų. Baigiantis 2009-iesiems jie išaugo iki 130 mln. litų.
Anot A. Lauciaus, biudžetas kasmet surenka mažiau pajamų, mieste mažėja gyventojų, mažėja mokesčių mokėtojų. Todėl savivaldybei sunkūs finansiškai bus ne tik šie, bet ir ateinantys metai, prognozuoja skyriaus vedėjas.
Nuo 2006 iki 2009-ųjų Kaune gyventojų sumažėjo 56 tūkstančiais. Pernai miestas gyventojų turėjo 352 tūkstančius. Jų mažėjimo tendencija Kaune yra didžiausia, lyginant su kitų Lietuvos miestų savivaldybėmis. BVP mieste pernai smuko 15 procentų. Šįmet prognozuojamas nežymus jo augimas (1,6 proc.). 2007-aisiais Kaune bankrutavo 34 įmonės, o pernai apie bankrotus paskelbė 281 miesto įmonė. Registruotų bedarbių skaičius vasario viduryje Kaune ir Kauno rajone priartėjo prie 35 tūkstančių.
Kauno miesto savivaldybė 2010 metais tikisi gauti apie 116 mln. litų Europos Sąjungos fondų lėšų (39 mln. Lt - pagal regioninės dimensijos projektus). Netoli pusės laukiamos sumos (50 mln. ) numatyta perduoti Kauno arenos statytojams. Tiesa, tų pinigų laukta dar pernai, bet ES lėšų gavimo procesas būtent šiam objektui, kuris bus perduotas administruoti privačiam kapitalui, kiek užtruko. Kol kas nėra patvirtinimo, kad sumokėjusi PVM mokestį (15 mln. Lt), savivaldybė vėliau tuos pinigus atgaus, kai bus pasinaudojusi ES parama statybai Nemuno saloje finansuoti.
Savivaldybės administracijos direktorius V. Gudėnas viliasi, kad artimiausiu metu ta problema bus išspręsta teigiamai, nes panašius brangius objektus Lietuvoje statosi ir kitos savivaldybės, pateikusios paraiškas gauti statyboms pinigų iš europinių fondų.
