Kauno meras tikisi, kad Aplinkos ministerija pagaliau pasiryš taikyti griežtesnes sankcijas neprižiūrimų pastatų savininkams. Kad tai būtina, rodo tragiška istorija, nutikusi Lietuvoje iš Čekijos atvykusiems dviratininkams.
„Situacija sudėtinga visoje Lietuvoje. Ir Kauno mieste daugėja apleistų pastatų, tačiau Savivaldybė neturi instrumentų šią padėtį pakeisti. Neprižiūrimų pastatų savininkai dabar gali būti įspėti, nubausti iki 500 litų bauda, bet teismai baudas dažniausiai panaikina. Esu kreipęsis į Aplinkos ministeriją, kad nustatytos baudos būtų padidintos iki 10 tūkstančių litų, panašiai kaip Latvijoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse. Tikiuosi, kad ministerija pakartotinai įvertins šį siūlymą ir dėl jo apsispręs“, - sakė Andrius Kupčinskas.
Kauno miesto valdžia dabar yra nepavydėtinoje situacijoje dėl kelių pačiai Savivaldybei priklausančių apleistų pastatų. Pavyzdžiui, Nacionalinė žemės tarnyba uždraudė privatizuoti buvusią Žydų ligoninę, nes ji yra Kultūros vertybių apsaugos zonoje. Apie tai Savivaldybę informavo Valstybės turto fondas.
„Norėjome įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą buvusią Žydų ligoninę, tačiau pastarajame Vyriausybės posėdyje to neleista padaryti. Kaip dabar Savivaldybei pasielgti, jei astato privatizuoti negalime, o lėšų jam sutvarkyti neturime?“ - retoriškai klausia Kauno meras, dar primindamas, jog neseniai kilęs gaisras buvo ne pirmas tame pastate, o po kito, gal didesnio, gaisro šio pastato prie Kauno pilies gali visai nebelikti.
„Tokia situacija yra ir dėl pastato Miško gatvėje. Jį įtraukėme į privatizuojamų objektų sąrašą, bet Valstybės turto fondas mums neleidžia statinio privatizuoti dėl tos pačios priežasties“, - pažymėjo A. Kupčinskas.
Neprižiūrimų pastatų savininkams skiriamos baudos, jei vykdoma techninė priežiūra (daugiabučių ir negyvenamųjų pastatų atveju) arba jei pastatai yra avarinės būklės. Teismuose tenka įrodinėti, kad pastatai yra avarinės būklės, tačiau teisėjai dažniausiai patiki savininkų teiginiais, kad pastatai nekelia grėsmės.
Turto skyriaus darbuotojai pažymi, kad dažnai jų darbas nueina perniek, nes savininkai, kuriems skiriamos baudos, skundžiasi teismams, o šie baudas panaikina. Savivaldybės darbuotojai prisimena tik du nesenus atvejus, kai pastatų savininkams teko sumokėti 200 ir 500 litų baudas. Tai atsitiko tik todėl, kad jie nesikreipė į teismą ir neskundė baudų.
Beje, bausti savininkų iš karto negalima. Juos reikia perspėti, duoti laiko susitvarkyti. Dažnai avarinės būklės namas aptveriamas tvora, ir tuomet baudos savininkui jau nebegalima skirti.
ELTA primena, kad, Aplinkos ministerijos duomenimis, vien Kauno rajone yra apie 150 apleistų pastatų.
Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės Turto skyriaus specialistai tokių pastatų visame mieste yra užregistravę apie šimtą. Šią registraciją vykdo trys Savivaldybės tarnautojai, o Kaune yra 76 tūkst. pastatų.