Daugiau nei tris dešimtmečius vienas iš svarbiausių Kauno kultūros židinių ir Laisvės alėjos objektų – Kauno valstybinis dramos teatras – buvo paliktas be rimtesnės fizinės priežiūros, tad galų gale dėl abejotino konstrukcijų stiprumo žiūrovams ir aktoriams ėmė kelti ne tik nepatogumus, bet ir pavojų.
Dabar teatro mylėtojai bei profesionalai galės lengviau atsikvėpti – Kultūros ministerijai pagal valstybės investicijų programą pažadėjus teatro atnaujinimui 10 mln. litų, iš kurių šiemet jau skyrė 1,5 mln., dramos teatras ruošiasi rekonstrukcijai. Jos projekto architektūrinę dalį parengė architektai Algimantas Kančas ir Gustė Kančaitė, o projekto inžinerinę dalį ruošė, be to, generaline ranga ir statybos priežiūra rūpinsis Kauno paminklų restauravimo ir projektavimo institutas.
ORIGINALUS SOCREALIZMO GRYNUOLIS
1928 metais Laisvės alėjoje iškilęs kompleksas, suprojektuotas architekto Vladimiro Dubeneckio, nebuvo skirtas teatrui – šoninius fligelius sudarė gyvenamieji namai, o sklypo gilumoje iškilo kino teatras “Metropolitain”. Į Laisvės alėją žvelgiančio triaukščio korpuso, pastatyto 1929 metais, pirmajame aukšte įsikūrė manufaktūros parduotuvės ir tuometinės “buržuazijos” pamėgti baras “Palle-Ale” ir kavinė “Aldona”.
Po sovietinės nacionalizacijos kino teatras “Metropolitain” 1952–1959 metais buvo rekonstruotas, siekiant jį pritaikyti teatro reikmėms (arch. Kazimieras Bučas) – autentiškos išliko tik salės ir fojė erdvės. Tačiau, pasak istorinę charakteristiką ruošusios paminklotvarkos ekspertės Jolitos Kančienės, net ir praradęs tarpukario architektūros subtilumą, pastatas vertingas dėl estetikos. Tai esąs vienas ryškiausių XX amžiaus šeštojo dešimtmečio socrealizmo architektūros pavyzdžių Lietuvoje. Todėl rengdami rekonstrukcijos projektą architektai laikėsi nuostatos ne tik padaryti pastatą funkcionalų, bet ir išsaugoti jo architektūrinį, dekoratyvinį savitumą.
PROGA KONRADO KAVINĖS ANTRININKEI
Teatro patalpas, kol kas išsibarsčiusias po visą kompleksą, architektai perkels į vieną, pagrindinį, pastatą. Taip pat, kaip teigė A.Kančas, numatyta atverti teatrą į Laisvės alėją, paversti jį kultūriniu traukos centru. Lankytojai, tik įėję pro duris, pateks į erdvų vestibiulį, kurio krašte glausis išplėstos rūbinės (anksčiau čia buvę tualetai perkeliami į rūsį) ir laiptinė su liftu į kitus aukštus bei penktame aukšte suprojektuotą Mažąją salę.
Vestibiulio dešinėje architektai siūlo įrengti kavinę, kurioje bus ir bilietų kasos kartu su knygynėliu. Pasak A.Kančo, naujoji kavinė, žvelgsianti į Laisvės alėją pro įstiklintą įėjimą, savo dvasia galėtų atitikti jau baigiamą užmiršti legendinę Konrado kavinę.
Fojė, esanti prieš pagrindinę salę, bus išplėsta į viršų. Projekte numatyta tarp kolonų lubose iškirsti angą – tai fojė suteiktų daugiau šviesos ir iškilmingumo. Be to, fojė lubas puoš prabangus šviestuvas, kurį architektai numato išsaugoti.
ŽIŪROVAI MATYS DAUGIAU
Patobulinimo neišvengs ir pagrindinė salė. Architektai siekė išsaugoti po 1959 metų rekonstrukcijos pasiektas optimalias jos akustines savybes – pasak A. Kančo, tikriausiai nė vienas teatras Lietuvoje negali pasigirti tokia gera akustika, kurią įtakojo šoniniai bei pailgintas galinis balkonai. Tačiau, kadangi patalpa buvo įrengta žiūrėti kinui, dabartinis matomumas prastas.
Po rekonstrukcijos žiūrovų kėdžių eilės salėje ir balkone bus išdėstytos didesniu nuolydžiu, o pati scena smuktels žemyn per 1,5 metro, dėl to padidės jos “kriauklės” angos aukštis. Scenoje, kurią architektai numato ir šiek tiek platinti, bus įdiegta nauja įranga – kaip “Statybų pilotui” sakė A.Kančas, tam bus išleista didelė dalis rekonstrukcijai skirtų lėšų.
TEATRO DVASIĄ BANDYS UŽKONSERVUOTI
Antras aukštas skirtas teatro administracijai bei aktoriams – virš pirmajame aukšte esančios fojė bus įrengtas poilsio kambarys, čia numatomi grimo kambariai, kostiumų cechas. Tarp administracinių bei poilsio patalpų architektai suprojektavo eksploatuojamą terasą-rūkomąjį su stogeliu.
Erdvi repeticijų salė po nauju šlaitiniu stogu užims didžiąją dalį trečiojo aukšto, kur taip pat glausis garso įrašų studijos blokas bei grimavimo patalpos. Nedideliame ketvirto aukšto eksploatuojamame segmente esantys viešbučio kambariai virs trimis apartamentais gastroliuojančioms trupėms.
Kaip pabrėžė A.Kančas, mažiausiai rekonstrukcijos turėtų būti paliesta dabartinė dramos teatro dvasia. Siekdami pagerinti darbo sąlygas aktoriams, suteikti kuo daugiau komforto lankytojams, architektai kartu stengėsi išlaikyti senąjį interjero ir eksterjero stilių. Monumentalus ir teatrališkai dekoratyvus fasadas į Laisvės alėją nepakis, o viduje numatyta išsaugoti charakteringus lubų, balkonų, kolonų, laiptų atitvarų elementus, kad jie taptų pagrindiniais interjero akcentais.
KOMPLEKSUI TEKS PALŪKĖTI
Kaip “Statybų pilotui” teigė teatro direktorė Ina Pukelytė, kol kas rekonstruoti ketinama tik pagrindinį pastatą – mažieji kiemeliai bei kiti iš kailių fabriko “paveldėti” pastatai liks tokie, kokie yra dabar (kai kurie varganos būklės). Pasak I. Pukelytės, idėjų rekonstruoti visą kompleksą yra, mąstoma netgi apie “menų fabriko” įkūrimą, tačiau viskas priklauso nuo to, ar Vyriausybė skirs lėšų.
Dabartinių pažadėtų 10 mln. litų užtektų tik pagrindiniam pastatui pertvarkyti.Rekonstrukcija, kuri, kaip teigė I.Pukelytė, prasidės netrukus, konkurso būdu išrinkus generalinį rangovą, truks apie 3 metus. Ją numatoma vykdyti 2 etapais: pirmajame, kuris prasidės jau šį pavasarį, bus įrengta Mažoji salė, o kitą pavasarį, anot teatro vadovės, deja, teks užsidaryti ilgesniam laikui.
„Statybų pilotas“
