Deja, sako, telkinio tai visiškai neišvalys, pagelbės tik sudėtingiausiu metu. O norint gerų rezultatų reikia mažinti ir atitekančių upių taršą.
Žalutėlis vanduo, o papūtus vėjeliui – siaubingas dvokas. Taip visą vasarą atrodo Kauno marios. Tad gamta pasigrožėti atvykę gyventojai vis dažniau raukia nosį:
„Kai kanalizacija kokia, nežinau. Toks kvapas, kad aš dairiausi, dairiausi, o dabar man tiek plėšia galvą, kad išvis.“
„Vaizdelis tai ne koks.“
„Gražu, bet kvapas ne koks, nosį riečia.“
„Žalias vanduo ir tiek, reiškia – turi mikrobų, kad yra kvapas, yra smarvė.“
Žmonės sako, vanduo žydi, iš tiesų taip vandenį „nudažo“ gausybė melsvabakterių. Ypač tiršta pakrantėse, kur jas suplaka vėjas:
„Nu kvapas ne koks, nesinorėtų maudytis.“
„Reikia tikėtis, kad išvalys, o mes dabar tik vizualiai pasigrožėsim ir labai daug nekvėpuosim.“
Išties mokslininkai jau ne vienerius metus suka galvas kaip nuo dumblių išvaduoti marias. Vykdydami europinį projektą drauge su verslininkais jie pirmą kartą Lietuvoje sukūrė laivus, renkančius dumblius.
„Darbas labai dinamiškas, gali net 5–10 minučių bėgyje pasikeisti lokacija melsvabakterių, ir mes turim prisitaikyti, jas gaudyti. Mes esame pasiekę rezultatą efektyvumo prasme iki 700 litrų per dieną“, – teigia „Baltic Environment“ direktorius Jokūbas Drazdas.
Šiuo metu įrenginiai ima smulkias melsvabakteres, bet pritaikyti rinkti ir maurus primenančius dumblius. Kūrėjai sako, kad tikslas, ne tik rinkti šią biomasę, bet ją perdirbus ir panaudoti.
„Galima biodujoms melsvabakteres panaudoti, mūsų grupė išskyrinėja fikocianiną, labai vertingą dažą, kuris yra labai stiprus antioksidantas. Iš makrodumblių biomasės testuojame biodujas, taip pat pritaikymą žemės ūkiui, nes tai vertinga trąša“, – aiškina Gamtos tyrimų centro mokslininkė Judita Koreivienė.
Kol kas tai tik demonstracinės laivų versijos, specialistai tikisi, kad po kelių metų jie realiai imsis valymo darbų. Nors pripažįsta, kad surinkti viso šio milžiniško dumblių kiekio Kauno mariose neįmanoma. Tokie užmojai prilygtų Sizifo darbui.
„Visko išvalyti nerealu, utopija, bet jei bent vienu procentu mes pagerinsime aplinkosauginę situaciją tai labai puiku“, – sako J. Drazdas.
Reiktų ir kompleksinių priemonių. Ypač mažinti į Kauno marias sutekančių upių ir upelių taršą, mat būtent azoto ir fosforo dideli kiekiai skatina šių dumblių augimą. O šie laivai pagelbėtų, kur dumblių koncentracija didžiausia.
„Mūsų laivas yra ta reanimacija, priemonė, kad padėtume vandens telkiniui tuo baisiausiu, sudėtingiausiu momentu. Lokaliai laivas gali išrinkti biomasę“, – kalba J. Koreivienė.
Jei makrodumbliai, primenantys gličių siūlų gniutulus, tik bjauriai atrodo, tai mažytės melsvabakterės ir itin kenksmingos.
„Tie toksinai, kurie yra melsvabakterėse Kauno mariose, yra pavojingi, tai hepatotoksinai, jie kaupiasi kepenyse, pažeidžia virškinimo sistemą“, – tvirtina J. Koreivienė.
O pavojingiausia, kai rudens pradžioje melsvabakterės suyra, žalia spalva išnyksta, bet vandeny pasklinda kenksmingi toksinai. Reikia saugoti ir save, ir augintinius.
„Gal žmogus ir suvokia, kad reikia neiti po žydėjimo ir daug kas net nesimaudo, bet augintiniai pribėga ir laka, yra buvę atvejų ir yra buvę atvejų Lietuvoje, kai yra žuvę du šunys“, – sako J. Koreivienė.
Specialistai sako, kad ir žuvies pagautos tokiame vandenyje derėtų vengti, mat joje taip pat kaupiasi toksinai.
