Kai kurios pacientų organizacijos pakeitimams prieštarauja, nes mano, kad Kauno medikams trūksta patirties.
„Sprendimą mes priėmėme vadovaudamiesi ne tik pacientų nuomone, bet buvo ir teismo išaiškinimas, kuriuo mes vadovavomės, jis pakankamai aiškiai pasakė, kad tie apribojimai vienai iš universitetinių institucijų vykdyti tokias procedūras nebuvo pagrįsti. Taip pat rengiant pakeitimus buvo vadovautasi tarptautinių organizacijų nustatytais standartais, pagal juo buvo parengti tie pakoregavimai“, – žurnalistams antradienį sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Įsakymą praėjusį penktadienį pasirašė sveikatos apsaugos ministrą pavadavęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Ragina Verygą atšaukti
Kaip nurodo SAM, patobulintas tvarkos aprašas atitinka keliamus tarptautinius reikalavimus ir yra pagrįstas naujausiais medicinos mokslo duomenimis. Jame buvo atsisakyta perteklinių reikalavimų, pavyzdžiui, iki šiol slaugytojams keltų reikalavimų dėl konkretaus darbo stažo.
„Šių pakeitimų reikėjo jau seniai ir tai pavasarį buvo patvirtinta Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu. Lietuvoje, turint dvi universitetines ligonines, yra naudinga turėti ir du transplantacijos centrus, t. y. pasinaudoti galimybe parengti daugiau transplantacijos specialistų, suteikti daugiau šių paslaugų pacientams, didinti jos prieinamumą“, – aiškina SAM.
Anot ministerijos, dabar reikalavimai nediskriminuoja nei vienos universitetinės ligoninės, galinčios teikti šias aukščiausio lygio gydymo paslaugas.
Pacientams atstovaujančios organizacijos „Kraujas“ ir „Paguoda“ mano, kad teisės aktų pakeitimai neatitinka kraujo vėžiu sergančių pacientų interesų ir sukels nevienareikšmių neigiamų pasekmių visai Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, todėl ragina A. Verygą juos nedelsiant atšaukti.
„Manome, kad žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pasirašytas įsakymas yra žalingas kraujo vėžiu sergantiems pacientams, nes be jokios būtinybės paverčia juos Kauno klinikų nepatyrusių medikų bandymų objektais. Kaip rodo statistiniai duomenys, Kauno klinikose 100 dienų mirtingumas po kaulų čiulpų transplantacijos yra 5,9 proc., tuo tarpu Santaros klinikose jis nesiekia ir 1 proc., (t. y. 0,7 proc.). Kalbame apie žmonių gyvybes – iš 100 pacientų, kuriems atlikta kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija, Kaune vidutiniškai miršta beveik 6 asmenys, Vilniuje – mažiau kaip 1. Deja, net žmonių gyvybės argumentai sveikatos politikos formuotojams neatrodo įtikinami“, – antradienį išplatintame pranešime aiškina asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
Neplanuoja atšaukti
Ministras įsakymo atšaukti neplanuoja.
„Labai palaikome ir suprantame pacientų norą gauti pačias geriausias paslaugas, todėl ministerija deda pastangas, kad kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugos būtų kuo labiau prieinamos Lietuvoje ir nesikoncentruotų viename centre. Visos gydymo paslaugos turi būti teikiamos kokybiškos ir saugios, tad kamieninių ląstelių transplantacijai tikrai nebus taikomos išimtys. Be to, pacientai turi teisę rinktis ir patys gali nuspręsti, kurioje gydymo įstaigoje jie nori gauti reikiamas gydymo paslaugas“, – nurodo ministerija.
BNS primena, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pernai balandį paskelbė, jog 2016 lapkritį įsigalioję nauji reikalavimai, susiję su kaulų čiulpų transplantacija, diskriminavo Kauno klinikas.
