Kaip žurnalistams nurodė Branduolinės medicinos tyrimų centro vadovas Donatas Vajauskas, radioaktyviais preparatais daugiausiai bus nustatomi onkologiniai susirgimai, taip pat jos bus naudojamos kardiologijoje ir neurologijoje.
„Ši infrastruktūra tarnaus gaminant vaistus, kad galėtume kokybiškai pacientą tirti. Čia vyks pacientų pozitronų emisijos tomografijos tyrimai. Šios medžiagos yra skirtos šitam tyrimui atlikti. Pajėgumai šito įrenginio, šios infrastruktūros yra išties dideli“, – kalbėjo jis.
Pasak D. Vajausko, pradėjus darbą centre tikimasi ištirti 20–40 pacientų per dieną.
„Centras, tikėtina, gamybos liniją atsidarys rudenį, kai baigsis visi testavimo etapai ir įsitikinsime, kad visi produkto gavimo etapai yra saugūs, patikimi, ir veikia, kaip suplanuota. Tik tada galėsime paruošti vaistą saugiai, skirti pacientui“, – kalbėjo centro vadovas.
„Vieną dieną galime ištirti 20 žmonių ir pagaminti 20 dozių šitiems žmonėms, bet kitą dieną galime super specializuotą vaistą gaminti ir tirti tik du pacientus. (...) Galime pagaminti dozių, kad ir 40 pacientų užtektų. Daug svarbiau šiame etape yra mūsų klinikos kolegų supratimas, mokymasis, žinojimas, kokie nauji tyrimai ateina ir kurioje vietoje jie gali savo pacientą atsiųsti“, – teigė D. Vajauskas.
Trumpės preparatų pristatymo laikas ir kaina
Pasak D. Vajausko, iki šiol didžioji dalis radioaktyvių preparatų Lietuvą pasiekdavo iš Lenkijos arba iš Vokietijos.
„Reikia pažymėti, kad tai buvo tik vienas preparatas. Šitoje infrastruktūroje bus galimybė gaminti ne vieną vaistą ir turint omeny pasaulio suinteresuotumą šia sritimi, vaistų asortimentas kiekvieną dieną didėja. Gaminant vietoje, mes atsisakome brangaus kelio. Kadangi vaistas yra radioaktyvus ir pakeliui nuskyla, mums nebereikia 10 kartų daugiau užsakyti vaisto, kad jis pasiektų pacientą“, – sakė centro vadovas.
Objekte dirba trys komandos: preparatų gamybos, pacientų ištyrimo ir mokslininkai. Anot D. Vajausko, būsimą centro darbuotojų skaičių nusakyti „šiandien sunku, nes interesas mums nėra iki galo žinomas, kas ir ko norės“.
Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius pažymėjo, kad rasti specialistų Branduolinės medicinos tyrimų centrui sudėtinga, nes ši sritis Lietuvoje nauja.
„Po truputį mūsų komanda didėja, nuo pernai yra dirbančių chemikų ir fizikų, kurie kartu paleidinėjo šitą aparatą, prižiūrėjo, kaip jis veikia, kartu važiavo mokytis į svečias šalis. Sudėtinga, kadangi Lietuvoje branduolinė medicina yra nauja sritis. Tiesiog nebuvo tokių žmonių ir neturėjome jokios istorijos, nuo pradžių viską pradedame“, – sakė klinikų vadovas.
Kaune tiriamiems pacientams greit skylantis preparatas yra tuoj pat pristatomas į pastato antrą aukštą ir iš karto naudojamas tyrimui. Pacientams kitose tyrimų vietose, Vilniuje, preparato laukimo laikas, pasak D. Vajausko, gali siekti apie dvi valandas.
„Situacija yra negera“
R. Jurkevičiaus teigimu, remiantis Eurostato duomenis, Lietuva pozitroninės emisijos tomografijos tyrimų skaičiumi 100 tūkst. gyventojų nuo pirmaujančios Europos Sąjungos (ES) šalies Danijos atsilieka 14 kartų, nuo Prancūzijos – apie 10 kartų.
„Šiaurės regionas atsiliekantis šioje srityje buvo labai stipriai. Turbūt dėl infrastruktūros trūkumo, nes transportuoti yra brangu. Čia yra tiesiog fizika. Ta žymėta fluoru gliukozė suskyla per dvi valandas, transportavimas ilgesnį atstumą yra sudėtingas“, – kalbėjo klinikų vadovas.
„Dėl ciklotronų trūkumo mūsų regione, ne tik Lietuvoje, situacija yra negera. Ir suprantame, kas už to stovi. Jeigu žmogus serga vėžiu, mums reikia žinoti jo išplitimą, nes nuo to priklauso gydymas“, – pridūrė jis.
R. Jurkevičiaus duomenimis, transportuojant žymenis iš užsienio, per metus Kauno klinikose padaroma 1800 pozitroninės emisijos tomografijos tyrimų.
„Panašų skaičių daro Santaros klinikos. Galėtų būti ir Klaipėdoje centras, kadangi čia (Lietuvoje – BNS) bus gaminami žymenys. (…) Manau, tai labai smarkiai išsiplės ir tarnaus Lietuvai, o galbūt ir aplinkiniams kraštams“, – tvirtino klinikų vadovas.
Galės saugoti iki pusantro milijono mėginių, tirs retas ligas
Penktadienį taip pat oficialiai atidarytame klinikų Biologinių išteklių centre bus saugomi žmogaus biologiniai mėginiai – kraujo, serumo, audinių fragmentų.
„Bus sudaromos kolekcijos iš tų mėginių, kad paskui galėtume atlikti mokslinius tyrimus, kurti naujus gydymo, diagnostikos metodus, žiūrėti, kaip progresuoja ligos. Tai yra tarsi bendradarbiavimo modelis pacientų, mokslininkų ir gydytojų, kad kartu galėtume kurti pažangius mokslinius tyrimus, naujus gydymo metodus ir mūsų mokslas keliautų į priekį“, – žurnalistams sakė Patologinės anatomijos klinikos vadovė Lina Paškienė.
Anot jos, naujajame centre įrengtuose šaldikliuose gali būti saugoma apie pusantro milijono mėginių, šiai veiklai svarbus pacientų įsitraukimas.
Biobanke bus kaupiami mėginiai ir tiriamos retos ligos, kuriomis Lietuvoje serga vienetai žmonių.
„Tai gali būti genetinės, paveldimos ligos, kur nežinome, kaip jas gydyti, kaip jos progresuos. (...) Iki šiol histologinius patologijos tyrimus savo klinikoje atlikdavome, tačiau nebuvo biobanko, biologinių mėginių kaupimo moksliniams tyrimams, ateities perspektyvoms šios galimybės neturėjome“, – teigė Patologinės anatomijos klinikos vadovė.
Specialistai pastate dirba nuo vasario mėnesio, dabar vyksta paruošiamieji darbai: rengiamos specifikacijos, kokie mėginiai bus kaupiami, bendradarbiaujama su klinicistais.
Biobanko įkūrimas yra jungtinis projektas, jį Kauno klinikos vykdo su Nacionaliniu vėžio institutu, Santaros klinikomis ir Inovatyvios medicinos centru.
„Vilniuje irgi yra tokie centrai, tik pas mus privalumas, kad šiame centre, viename pastate, kaupsime visus biologinius mėginius, kurie bus reikalingi tyrimams“, – pridūrė L. Paškienė.
Pasak R. Jurkevičiaus, didžiąja dalimi abu projektai finansuojami ES paramos lėšomis.
„Kalbant apie ciklotrono projektą, jis administruojamas Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų. Šiuo metu išleista pinigų suma ciklotronui yra apie 19 mln. eurų, o biobankas yra sudėtinė nacionalinio biobanko projekto dalis, finansuota taip pat iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos administruojamų ES lėšų. Kauno klinikų indėlis – netoli poros milijonų į tą objektą“, – nurodė ligoninės vadovas.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu projektuojama ir infrastruktūra, kuri bus naudojama pacientų gydymui radioaktyviais preparatais.
„Visai netoli iškils nedidelis priestatas, kuriame turėsime specialiai įrengtas palatas. Supraskime, tie pacientai, kuriems taikoms radioaktyvus gydymas, jie yra pavojingi aplinkai, juos reikia kažkurį laiką saugiai laikyti aplinkinių atžvilgiu“, – sakė R. Jurkevičius.
Čia numatoma gydyti neuroendokrininius navikus, prostatos vėžį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
