Bylos duomenimis, veikdami pagal bendrą susitarimą, minėti kaltinamieji sunaikino bei sugadino svetimą turtą. Įrodyta, jog R. Jalinsko prašymu A. Blinstrubas pagamino nuotolinį belaidį valdymo prietaisą, kurį ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 20 d. perdavė R. Jalinskui. Bylos duomenimis, kitą dieną R. Jalinskas, turėdamas tikslą sunaikinti ir sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, atgabeno savadarbio, uždegančio poveikio sprogmenį, užpildytą savadarbės sprogstamosios medžiagos užtaisu ir jį padėjo po automobiliu „Mercedes Benz ML 350“.
Už tai susijusiems asmenimims skirtos bausmės. R. Jalinskui balandžio 19 d. nutartį priėmęs Kauno apylinkės teismas paskyrė 90 parų arešto bausmę, vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui, jos metu skiriant intensyvią priežiūrą. N. Raudoniui, kuris kaltinamas aktyvavęs prietaisą, skirta 80 parų arešto bausmė, o subendrinus su kitais nuosprendžiais paskirta 90 parų arešto bausmė ir 18 MGL (900 eurų) dydžio bauda. A. Blinstrubui skirta vienerių metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, jos metu paskiriant intensyvią priežiūrą.
Kauno apylinkės teismo proceso metu, visi įtariamieji savo kaltę neigė. Po nepalankaus Kauno apylinkės teismo, jie teismo sprendimą apskundė apeliaciniam teismui.
Kaltės ir toliau nepripažįsta
Trečiadienio rytą, bylą apeliacine tvarka ėmėsi nagrinėti Kauno apygardos teismas. Įtariamieji ir šį kartą savo kaltę neigė, kartu remdamiesi panašiais argumentais.
Byloje sprogstamojo užtaiso padėjimu kaltinamo R. Jalinsko gynėjas teisme argumentavo, jog apylinkės teismo pateikti įrodymai yra nepakankami.
Esą teismas priimdamas sprendimą rėmėsi tik prielaidomis, o ne tiesioginiais įrodymais, kurių šioje byloje nėra daug. Pavyzdžiui, anot gynėjo, iš teisme anksčiau liudijusio vyro parodymų R. Jalinskas negalėjo žinoti, kas vairuoja susprogdintą automobilį. Taip pat gynėjas teigė, jog pirmos instancijos teismo metu pagarsintas R. Jelinsko ir ir N. Raudonio pagarsintas pokalbio turinys neįrodo, jog jie kartu planavo susprogdinti automobilį.
Vis dėlto, gynėjas prašė papildomo įrodymų tyrimo neatlikti, o tik iš naujo teismo įvertinti surinktus įrodymus ir panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendį.
„Aš to nusikaltimo nedariau, prašau išteisinti“, – sakė R. Jalinskas, tardamas baigiamuosius žodžius.
Panašų baigiamąjį žodį tarė ir N. Raudonis, šioje byloje kaltinamas sprogstamojo užtaiso aktyvavimu. Jo gynėjas taip pat argumentavimo, jog surinkti įrodymai – nepakankami, teismas priimdamas sprendimą nuteisti N. Raudonį ir du kitus vyrus, rėmėsi prielaidomis.
„Prašau atmesti apylinkės teismo nuosprendį, tenkinti apeliacinį skundą“, – trumpai tarė N. Raudonis.
A. Blinstrubas šioje byloje kaltinamas nuotolinio prietaiso pataisymu, kuris buvo panaudotas sprogimui detonuoti. A. Blinstrubo gynėjas argumentavo, jog įtariamasis kitų vyrų asmeniškai nepažįsta, o pagaminti ar pataisyti prietaiso, kuris galėtų būti panaudojamas sprogimui, jis nemoka. Be to, anot gynėjo, A. Blinstrubas yra vyresnio amžiaus dirbantis vyras, tad būtų neįprasta meistrui slapukauti, imtis tokios rizikingos užduoties. Ir pats A. Blinstrubas argumentavo, jog pagaminti ar pataisyti tokio prietaiso nemoka.
„Aš esu paprasčiausias meistras. Remontuoju televizorius, magnetolas. Jis (R. Jalinskas, tv3.lt pastaba) turėjo mano vizitinę kortelę, buvo paprašęs paremontuoti skambutį. Nesu kada nors gaminęs sprogdinimo technikos“, – kalbėjo įtariamasis.
Abiejų vyrų gynėjai taip pat aiškino, jog pagal teismų praktiką, neaiškumai ir netikslumai privalo būti aiškinami kaltinamojo naudai, remiantis In dubio pro reo principu. O Kauno apylinkės teismas neva darė priešingai.
Vyrai teismo nuosprendį sužinos rugpjūčio 7 d. – tuomet teismas skelbs sprendimą.
Prokuroras pozicijos nekeičia
Bylai priskirtas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Marius Venskūnas savo pozicijos nekeitė. Prokuroras pastebėjo, jog Kauno apylinkės teisme jau du kartus tarė baigiamąją kalbą, mat pirmą kartą nagrinėjant bylą, teisėja nepriėmusi sprendimo išėjo į pensiją. Prokuroro nuomone, Kauno apylinkės teismas atliepė visas aplinkybes, išdėstytus motyvus.
Prokuroras pabrėžė, jog nuteistieji neprašė atlikti įrodymų tyrimų, tad jokių naujų aplinkybių byloje apeliacinio proceso metu atrasta nebuvo. Taigi, prokuroras siūlė palikti pirmos instancijos teismą sprendimą, pripažįstant tris vyrus padarius nusikaltimus, pagal Baudžiamojo kodekso 187 str . 2 dalį (Turto sunaikinimas ar sugadinimas). Primename, jog pagal šį BK straipsnį, įtariamiesiems gresia iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Savadarbiais sprogmenimis susprogdino „Mercedes“ automobilį
Bylos duomenimis, veikdami pagal bendrą susitarimą, minėti kaltinamieji sunaikino bei sugadino svetimą turtą. Įrodyta, jog R. Jalinsko prašymu A. Blinstrubas pagamino nuotolinį belaidį valdymo prietaisą, kurį ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 20 d. perdavė R. Jalinskui. Bylos duomenimis, kitą dieną R. Jalinskas, turėdamas tikslą sunaikinti ir sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, atgabeno savadarbio, uždegančio poveikio sprogmenį, užpildytą savadarbės sprogstamosios medžiagos užtaisu ir jį padėjo po automobiliu „Mercedes Benz ML 350“.
Nustatyta, kad veikiant pagal išankstinį susitarimą, N. Raudonius privažiavo elektriniu paspirtuku ir iš tolo panaudojo perduotą nuotolinį prietaisą ir mėgino aktyvuoti po automobiliu padėtą sprogstamąjį prietaisą, tačiau dėl techninių kliūčių to padaryti nepavyko ir sprogimas neįvyko.
Teisėsaugos surinkti duomenys rodo, kad tęsiant nusikalstamą sumanymą, 2021 m. gegužės 21 d. A. Blinstrubas, pataisęs nuotolinį belaidį valdymo prietaisą, jį vėl perdavė R. Jalinskui, o šis jį gegužės 22 d., nakties metu, dar kartą padėjo po minėtu automobiliu. Tą pačią naktį N. Raudonius elektriniu paspirtuku pravažiavo pro automobilį ir jam perduotu prietaisu aktyvavo sprogstamąjį užtaisą, dėl ko įvyko sprogimas ir automobilis užsidegė. Gaisro metu sudegė ne tik nukentėjusiajai priklausęs 20 020 eurų vertės automobilis, bet ir jame buvę kitos nukentėjusiosios daiktai ir pinigai, kurių bendra vertė kiek didesnė nei 1000 eurų, šalia stovėjęs 849 eurų vertės automobilis „Kia Sedona“, gyvenamojo namo tvora ir privatus kelio ženklas.
Nors asmenys kaltais dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino, tačiau teismas konstatavo, kad jų kaltė įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
„Įrodymų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, kad kaltinamieji savo aktyviais veiksmais padarė jiems inkriminuojamą veiką. Nors bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti šio nusikaltimo motyvo, tačiau nusikalstamos veikos motyvas nėra esminis požymis, leidžiantis nustatyti ir identifikuoti kitus, būtinuosius nusikaltimo objektyvius ir subjektyvius sudėties elementus“, – teigiama Kauno apylinkės teismo teisėjos Živilės Bliūdžiuvienės nuosprendyje.
