Neveikiančiose Senosiose žydų kapinėse žydų bendruomenė lapkritį sutvarkė žymaus savo tautiečio – tarpukario populiaraus šlagerių atlikėjo Danieliaus Dolskio kapavietę, tačiau pačios kapinės, visa didelė jų teritorija jau seniai prašosi rūpestingo šeimininko rankos. Apie tai Kauno miesto savivaldybei, beje, priminė ir laiškas, prieš kelias savaites atkeliavęs iš Lietuvos ambasados Izraelyje.
„Mums puikiai žinoma, kaip atrodo tos apleistos kapinės Žaliakalnyje, ir jau senokai yra paruoštas projektas, kaip jas sutvarkyti. Bet visi teritorijų sutvarkymo darbai turi prasidėti nuo detalaus plano. Tokį planą užsakėme, jis parengtas, tačiau dar reikia ir kitų sklypo formavimo dokumentų, – pagal Kultūros paveldo departamento nuorodas. Tikrai bus viskas padaryta, jei tik bus tam skirta lėšų.
Svarbiausia – panaikinti tą bjaurų apleistų kapinių vaizdą, kurį sudaro išvartyti ir dešimtmečiais nejudinami, neatstatomi antkapiai“, – naujienų agentūrai ELTA sakė miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Rūkienė.
Šio skyriaus vadovas Zenonas Girčys vardino ir kitus adresus, kur kažkada buvo laidojami Kauno gyventojai žydai. Kai kurių kapinių vos pėdsakai belikę. Pavyzdžiui, Kalnų gatvėje buvusios žydų kapinės, sovietmečiu buvo tiesiog sulygintos: paminklai sustumti į krūvas ir užversti žemėmis. Esą jei niekas neprižiūri, tai ir kapinių nereikia. Tačiau tos Kauno kapinės, kuriose tebelaidojami mirę žydų tautybės žmonės, yra prižiūrimos ir tvarkomos.
Neretai savo tautiečių atminimo išsaugojimu pasirūpina užsienio šalių ambasados ar tų šalių organizacijos. Ašmenos gatvėje (Aukštuosiuose Šančiuose) rusų ambasados lėšomis buvo sutvarkyti II pasaulinio karo aukų kapai.
Ši ambasada pasirūpino tarybinių belaisvių kapaviečių sutvarkymu Kauno VI forte ir Aleksote. Būtent pastarajame rajone (Europos prospekte) esančios malūnsparnių įmonės teritorijoje atsirado paminkliniai akcentai, liudijantys, kad čia prieš daugelį metų buvo palaidoti rusų kariai.
Aukštuosiuose Šančiuose savo tautiečių karių kapus sutvarkė ir vokiečiai, ir lietuviai.
„Pavasarį, per talkas, aktyvių kauniečių ir Kauno miesto savivaldybės pastangomis bus mėginama sutvarkyti Lietuvos kariuomenės savanorių rusų, palaidotų Ąžuolyne, kapavietę. Kapinės ten seniai panaikintos, bet dar tebelikę keli antkapiai, – reikia normaliai sutvarkyti tą vietą.
Jei būtų pinigų, skulptoriams padirbėti tektų Žemuosiuose Šančiuose, kur Vilijos parke stovėjo sunaikintas paminklas „Žuvome už Tėvynę“ Lietuvos kariuomenės savanoriams. Buvo mėginama jį atkurti, bet dabar reikia iki galo viską užbaigti.
Turim vilčių, kad kada nors pavyks atkurti ir Veiverių gatvėje stovėjusį garsaus skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus darbą „Pieta“ – paminklą žuvusiems savanoriams, pastatytą praėjusio amžiaus trečiąjį dešimtmetį. Šio paminklo griuvėsiai šiandien – tarsi priekaištas dabartinėms kartoms, priminimas, kad reikia mylėti ir saugoti savo paveldą. Mėginsim drauge su seniūnija, visuomenininkais ir kitais geros valios kauniečiais ieškoti galimybių tą paminklą atstatyti„, – Eltai sakė Kultūros paveldo skyriaus laikinasis vedėjas Z. Girčys.
