Nesėkmę vadinamojoje Kauno pedofilijos istorijoje patyrę Vilniaus prokurorai, atrodo, prarastą autoritetą bandys susigrąžinti naujos laikinosios sostinės banditų kartos gaujų baudžiamojoje byloje. Tačiau šio proceso sėkme taip pat abejojama.
2002–2004 m. padarytais tuo metu vadinamųjų „agurkinių“ gaujai priskiriamais nusikaltimais kaltinamas Rytis Korsakas buvo nušautas šių metų sausio 22-osios vakarą šalia savo namų Kaune. Tai įvyko Šilainių rajone, kai jis ėjo namų laiptinės link.
Nevaisingos žudiko paieškos sukėlė įtarimų, kad su šio gangsterio pašalinimu gali būti susiję netgi įtakingi teisėsaugininkai. Jie esą buvo išsigandę tariamų R. Korsako grasinimų demaskuoti kai kurių teisėsaugos pareigūnų sąsajas su narkotikų kontrabandos mafija.
Nėra kūno, nėra įrodymų
Įvairiais kitais padarytais nusikaltimais yra kaltinami laisvėje teismo nuosprendžio laukiantys nužudytojo R. Korsako bičiuliai. Jie priklauso iš įvairių miesto gaujų suburtiems smulkiems Kauno gangsterių susivienijimams.
Abejonių šioje byloje keliantis epizodas – keista per 100 tūkstančių litų kainuojančio katerio „Marija“ vagystė. Ne mažiau stebina ir 2004-ųjų vasarą per Jurbarko rajoną tekančiame Nemune pagrobto katerio vagystės atskleidimas.
Mįslingomis aplinkybėmis pavogtas laivas buvo nuvežtas į Šakių rajoną ir paslėptas daržinėje, tačiau rastas tik praėjus pusmečiui nuo vagystės.
Po „daktarų“ ir „daškinių“ žlugimo Kaune viešpataujančių jaunimo gaujų atstovams šioje byloje yra pateikti kaltinimai ir dėl prieštaringos reputacijos kauniečio Bronislovo Siručio bei JAV piliečio Josepho C. Rufferty žmogžudysčių.
Aukų palaikai ir kapavietės neaptiktos iki šiol.
Paieškos buvo bergždžios
Kaltinamiesiems šioje byloje atstovaujantys žinomi Kauno advokatai „Balsas.lt savaitei“ teigė, kad Generalinės prokuratūros prokurorams iki šiol nepavyko nustatyti jokių galimų šių asmenų nužudymo motyvų ar rasti konkrečių daiktinių įrodymų.
Vis dėlto prokurorai tikisi, kad keliolikos liudytojų parodymai teisme padės įrodyti, kad šie kauniečiai prisidėjo prie B. Siručio ir amerikiečio nužudymo.
Tiesa, liudytojų patikimumas kelia abejonių. Mat dauguma jų yra teisiamų nusikaltėlių atžvilgiu draugiškai nusiteikę jauni kauniečiai, apie nusikaltimus šį tą fragmentiškai girdėję iš kitų asmenų kalbų.
Sklando gandai, kad, ieškodami paslaptingai dingusio amerikiečio J. C. Rufferty sąsajų su kauniečiais, Lietuvos teisėsaugininkai net kelis kartus lankėsi JAV.
Tačiau tokias kalbas kategoriškai paneigė kauniečių byloje valstybinį kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Linas Belevičius.
„Šie nusikaltimai pradėti tirti dar prieš penkerius metus, bet nė vienas iš prokuratūros darbuotojų dėl šios bylos nesilankė JAV. Esu tikras, kad tamsiose istorijose minimi vyrai padarė gerokai daugiau nusikaltimų, nei minima šioje byloje“, − „Balsas.lt savaitei“ kalbėjo prokuroras L. Belevičius.
Anot jo, kovo pabaigoje teisme bus pradėtos baigiamosios kalbos. Tad prokuroras viliasi, kad iki vasaros pradžios bus paskelbtas teismo verdiktas šiai žiauriais nusikaltimais išgarsėjusių jaunųjų banditų šutvei.
Paslaptingi šauliai
Pastaraisiais metais Kauno kriminalinį pasaulį valdžiusiems šulams iškeliavus anapus, patekus už grotų, pradėjus bendradarbiauti su teisėsaugininkais arba tyliai pasitraukus į pogrindį, plataus atgarsio kriminalinėse istorijose dažniausiai minimas praeityje kelis kartus teistas 28 metų kaunietis Tadas Petrošius.
Po praėjusios vasaros pradžioje mįslingai dingusio „aguoninių“ gaujos veikėjo Tomo Mickevičiaus, pravarde Varlė, bei metų pradžioje tyliai įvykdytos ilgamečio T. Petrošiaus bičiulio R. Korsako žmogžudystės Kaune pasklido kalbos apie neva slaptą specialiųjų tarnybų padalinį. Jo tikslas – šalinti kriminalinio pasaulio veikėjus.
Pernai rugpjūtį pakaunės soduose keli „Kalašnikov“ automatais ginkluoti užpuolikai apšaudė limuzinu „Audi A8“ riedantį keliose gaujose už kvaišalų gamybą ir realizavimą bei užsienyje siautėjančius reketininkus atsakingą T. Petrošių ir jo asmens sargybinį. Po šio įvykio pradėta kalbėti, kad išpuolį organizavo ne paprasti miesto banditai, o su saugumo struktūromis susiję profesionaliai paruošti smogikai.
Tobulai parengtos akcijos „pagąsdink, bet nežudyk“ vykdytojų veidų nematė nė vienas liudininkas, tad jų asmenybė iki šiol lieka nežinoma.
Netrukus po to Kaune imta plačiai kalbėti, kad, pasitelkę teisėsaugos pareigūnus, šį išpuolį galėjo suorganizuoti keli su jaunais miesto gangsteriais stambaus masto narkotikų kontrabanda nepasidaliję šešėlinio pasaulio veikėjai. Neva tai buvę kauniečiai, pastaraisiais metais sėkmingai įsitvirtinę Vilniuje.
Mirtinų sužalojimų išvengė
Praėjus pusmečiui T. Petrošius vėl pateko į švininę šienapjūtę.
Prieš kelias savaites Kaune, senoviniais kioskeliais apstatytame Šarkuvos gatvės kvartale, T. Petrošius ir dar du jo bičiuliai vėl buvo apšaudyti.
„Balsas.lt savaitės“ šaltinių teigimu, metaliniais strypais apsiginklavusi trijulė prie vieno daugiabučio susitiko su mašinoje sėdinčiais vyriškiais. Šie, pamatę agresyviai nusiteikusius jaunuolius, išsitraukė kovinį ginklą ir pradėjo šaudyti.
Apžiūrėdami nusikaltimo vietą pareigūnai aptiko nemažai tūtelių.
T. Petrošius buvo sužeistas keliais šūviais į pilvą, o jo draugams kulkos pataikė į krūtinę ir į kitas kūno vietas. Tačiau jie nekvietė policijos ir medikų, o savo jėgomis nuvyko į Kauno klinikas.
Į klinikų palatą įvykio užfiksuoti atskubėjusiems teisėsaugininkams T. Petrošius ištarė: „Viskas Ok, pareigūnai, neturime niekam jokių pretenzijų. Sėkmės jums!“
Neramios dienos
Laikinojoje sostinėje kalbama, kad šiame šūviais ir krauju pažymėtame gaujų kare dalyvauja nematomi žaidėjai, kurie sąmoningai siekia supriešinti tarpusavyje kartkartėmis konfliktuojančias įvairias Kauno jaunimo gaujas.
Šiaip ar taip minėti apšaudymai tapo nauju pretekstu pareigūnams aktyvinti kovą su mieste veikiančiais kriminaliniais susivienijimais.
Po šio dvigubo pasikėsinimo į T. Petrošių daugelis Kauno nusikaltėlių gerokai sunerimo dėl savo saugumo − jie sustiprino savo apsaugą ir ėmė vengti viešumos. Kauniečiai pastebėjo, kad būtent po to kai kurie vyriškiai ilgam persėdo į šarvuotus automobilius BMW.
Kiti pasisamdė solidžias Kauno saugos tarnybas, o į miestą išvažiuodavo tik lydimi apsaugininkų.
Iškart po R. Korsako mirties pasklidus kalboms, kad jį galėjo nužudyti netgi saviškiai, aukos aplinką gerai pažįstantys asmenys „Balsas.lt savaitei“ pasakojo, jog šia mirtimi kažkas siekia destabilizuoti padėtį Kauno kriminalinių gaujų gretose.
Anot šaltinių, R. Korsakas visada gerai sutarė su kitų jaunimo gaujų atstovais ir, nors sklido kalbos, kad ketino galutinai atsiriboti nuo jų, gyveno visapusiškai senų bičiulių remiamas.
Pasidomėjus, ar prokuroras L. Belevičius nesibaimina, kad laisvėje esantys buvę R. Korsako bičiuliai visus nusikaltimus mėgins suversti nužudytam bendrui, pašnekovas iš Generalinės prokuratūros atsakė: „Neįmanoma. Nes yra užfiksuota pakankamai nemažai telefoninių pokalbių, kuriuose girdimi ne vien tik nužudytojo R. Korsako, be ir kitų vyriškių balsai.“
Viena nužudymo versijų
Pirmąkart versija apie galimą teisėsaugininkų norą šalinti neįtikusius mafijos pasaulio veikėjus pasigirdo dar 2001 metų pabaigoje. Tuomet Kaune klestėjusios „daškinių“ gaujos vadeivą Remigijų Daškevičių, pravarde Daškė, su apsaugininkais išeinantį iš Vilniaus senamiestyje esančio italų restorano, nušovė išnuomotame bute įsitaisęs snaiperis.
Iki šiol neatskleistos žmogžudystės peripetijas neblogai išmanantys žmonės teigė, kad Daškės pašalinimu bene labiausiai buvo suinteresuoti asmenys iš teisėsaugos struktūrų.
Jie neva tikėjosi iš Daškės kontroliuojamo nelegalaus verslo Kaliningrade uždirbti keliolika milijonų litų, tačiau dėl iki šiol nežinomų aplinkybių juos prarado.
Tais laikais į cigarečių kontrabandą buvo investavusi ne tik „daškinių“ grupuotė, bet, kaip manoma, ir kai kurie plačiai žinomi verslininkai, net aukščiausi teisėtvarkos pareigūnai.
TIK FAKTAI
„Kalašnikov“, arba AK-47, − tai automatas, kuriuo galima šaudyti esant pačioms ekstremaliausioms sąlygoms. Šis ginklas neužstringa, šaudo net būdamas žemėtas, sušlapęs, jį patogu laikyti, nuleistukas nuspaudžiamas itin lengvai.
AK-47 pavaizduotas ant Mozambiko vėliavos.
Per pastaruosius 30 metų kilusiuose konfliktuose daugiau nei penkiasdešimt pasaulio šalių naudojo AK-47 kaip pagrindinį kariuomenės ginklą.
Nuo paleistų „Kalašnikov“ šūvių 1989 metais krito perversmo metu nuverstas Rumunijos diktatorius Nicolae Ceausescu su žmona.
Neseniai Kaune prasidėjo masinės kratos jaunųjų nusikaltėlių namuose. Jų metu buvo paimta keliolika ginklų, solidžios pinigų sumos. Tiesa, dauguma labiausiai operatyvininkus dominusių grupuočių atstovų iš anksto išvyko iš Lietuvos.
Sovietiniais laikais Rusijoje buvo paplitęs mitas apie kriminalinio pasaulio veikėjus slapta naikinačias KGB agentų operacijas kodiniu pavadinimu „Baltoji strėlė“.
