Idėja dviračiu pažinti Lietuvą Mariui kilo išvyniojus vieną iš gimtadienio dovanų – magnetinę akcijos „Surink Lietuvą“ lentą. Šios akcijos esmė – lankyti Lietuvos miestus ir rinkti magnetukus, kurie vėliau susideda į žemėlapį. Gavęs dovanų magnetinę lentą Marius užsinorėjo surinkti ją važinėdamas dviračiu, o šiek tiek vėliau jam kilo ir idėja dviračiu išraityti Lietuvos kontūrą.
Vyras pasakoja, kad jis su dviračiu susidraugavo draugų dėka prieš 3 metus – jie vis siūlydavo Mariui išvažiuoti pasivažinėti po Kauną ir Kauno rajoną.
„Pabandžiau ir patiko, kiekvienu išvažiavimu norėjosi patyrinėti apylinkes vis toliau“, – pasakoja jis.
Pirma kelionės diena pažėrė nemalonumų
Mariaus kelionė prasidėjo liepos 22-os dienos rytą, kai jis iš Kauno pajudėjo Šakių link ir leidosi žemyn iki Vištyčio. Ta diena dviratininkui ir tapo viena iš sunkiausių, mat per dieną lijo net 7 kartus, o ūpą dar labiau mušė ir prasidėjusi vėtra.
„Iš jų vienas [lietus – aut. pastaba] buvo toks stiprus, kad medžių šakos lūžo ant kelio, o dviratį laikiau įsikabinęs, nes jį tiesiog vertė ant šono... Ir kaip taisyklė, tuo metu pasislėpti neturėjau kur“, – pirmosios dienos iššūkius prisimena jis.
Kitą kelionės dieną jį pasitiko „įkaitusi“ Žemaitija. Visą dieną alino didžiulis karštis ir vakare vyras pastebėjo, kad keliaudamas įdegė, bet tik vieną kūno pusę.
„Buvo ir įtemptų akimirkų, kai prie Eišiškių susiaurėjo kelias ir teko važiuoti vidury kelio, klausantis ar iš už nugaros neatvažiuoja lengvoji ar sunkiasvorė mašina, o tada tekdavo tiesiog pasitraukti ir užsidengti veidą, nes dulkių ir akmenų kruša atakuodavo mane“, – pasakoja jis.
Per visas dešimt kelionės dienų, didesnius iššūkius iškėlė trys dienos, tačiau draugų ir pažįstamų palaikymas vyrui neleido sustoti ir motyvavo judėti pirmyn.
Rekomenduoja pamatyti šias vietas
„O apie pačią Lietuvą, tai ji tiesiog nuostabi. Nustebau, kokia ji gali būti skirtinga“, – šypsosi jis.
Marių sužavėjo ir Varėnos miškai, nuo kurių, pasak jo, buvo sunku atitraukti akis, o Ignalinos krašte buvo sunku išlipti iš ežerų. Taip pat sužavėjo ir Žemaitijos laukai ir lygumos, ir Jurbarko krašto miškai. Vyšnia ant torto tapo Lietuvos pajūrys, kuris taip lengvai Mariaus neišleido.
„Pats esu iš Kauno, ir turiu pripažinti, jog iš tikrųjų ne dažnai aplankydavau mažesnius miestelius. Tačiau šios kelionės metu jų aplankiau tikrai nemažai ir galėčiau pasakyti, jog jų didžioji dalis tikrai neatsilieka savo renovuotomis centrinėmis aikštėmis, šaligatviais, paplūdimiais ar atsinaujinusiais pastatais ir muziejais.
Kalbant apie paplūdimius, bet ne ežeringąjį kraštą, ypač nustebino Joniškio rajonas ir Pandelio miestelyje esantys paplūdimiai. O Žagarės dvarą aplankyti siūlyčiau visiems!
Išskirčiau iš didesnių miestų – Visaginą, kuris atrodė toks paslaptingas, norėjosi jame pasilikti ilgiau ir patyrinėti. Manau, tikrai ten dar grįšiu. Zarasai, tai kaip Lietuvos Kroatija! Ežerų žydrumas ir kalvos... Galėčiau kiekvieną miestą ar miestelį pagirti, nes jie visi žavūs ir juose yra ką pamatyti“, – pasakoja jis.
Išleido vos 100 eurų
Per visą kelionę maistui ir keltams Marius išleido vos 100 eurų. Kartu į kelionę su savimi jis buvo pasiėmęs kuprinę, kurioje tilpo palapinė ir viskas, ko reikėjo stovyklavietei įsikurti, tad nakvynei leisti pinigų nereikėjo.
„Kiekvieną vakarą stengdavausi įsikurti kempinguose, tačiau buvo dienų kai tekdavo pasiprašyti pas žmonės. Pavyzdžiui, labai nustebino svetingumu šeima iš Nevėriškių, Vilniaus rajono.
Tą dieną numyniau 170 km ir norėjosi kuo greičiau pasistatyti palapinę, greitai pavalgyti ir atsigulti. O jie šiltai priėmė, leido statytis palapinę ir net atnešė karšto maisto su arbata! Patikėkit, tą akimirką galvojau, kad nieko nėra geriau“, – šypsosi jis.
Marius džiaugiasi, kad įdienojus ir užsinorėjus pasisemti jėgų tolesnei kelionei maudynėmis ežere, nebuvo sunku rasti, kur išsimaudyti. Su „Google maps“ pagalba greitai ir lengvai rasdavo, kur kiekviename rajone išsimaudyti, o ten nurodyti paplūdimiai būdavo sutvarkyti ir prižiūrėti.
„Siūlau ir jums, nebūtinai dviračiu, aplankyti ne tik didžiuosius miestus, bet ir mažesnius miestelius, jie tikrai turi ką parodyti ir papasakoti“, – šypteli jis.
