Artėjant vidurdieniui, nešinas geltona kėde, kaunietis menininkas Vytenis Jakas keliauja į Laisvės alėją. Jis siekia, kad šis trisdešimt metų čia stūksantis monumentas būtų iškeldintas iš miesto centro į muziejų.
„90-ais metais, atstatydami šitą paminklą, mes padarėm klaidą, mes pastatėm ne tą paminklą, tai karui skirtas paminklas“, – sako menininkas Vytenis Jakas.
Esą skulptorius Vincas Grybas buvo sukūręs ir kitą Vytauto Didžiojo paminklą, ir numatęs vietą Laisvės alėjoje prie pašto, bet tarpukariu nerasta tam lėšų. O ši kompozicija pastatyta karo akademijos Kaune teritorijoje, kai Vilnius buvo okupuotas.
Štai susiruošus atstatyti monumentą jau nepriklausomybės priešaušryje į prasmę esą net nepasigilinta ir jis iki šiol pristatomas kaip laivę simbolizuojančio Žalgirio mūšio atminimas. Menininkas sako, kad čia daug painiavos.
„Kodėl sukurta Lenkija po Vytauto kojom, Lenkija juk niekada nekariavo su Vytautu, kaip taip gavosi, kad Lenkija, kartu su Rusija, Vokietija ir totoriais klūpo šalia, čia tarsi kalbama apie tuos mūšius, bet nieko panašaus iš tikrųjų šitas paminklas buvo sukurtas būsimoms kovoms ir ypatingai atvaduoti Vilniaus kraštą“, – pasakoja V. Jakas.
Tuo metu žinomas karo istorikas Valdas Rakutis įsitikinęs, kad nors paminklo statymo ir atkūrimo aplinkybės bei istorinis kontekstas skiriasi, idėja buvusi ta pati. Tad kilnoti jo tikrai nereikia.
„Ta motyvacija ir 30-ais metais ir 90-ais metai buvo ta pati, mes vadavomės iš tam tikros vergovės. Vytautas yra Kauno miesto kūrėjas, žmogus tikrai savo vietoj, jis nėra čia kažkaip prineštas., tai mano supratimu reikia palikti šitą paminklą, nes jei mes pradėsime griauti atramines pačias figūras tautinėj sąmonėj, kas gi beliks?“, – kalbėjo karo istorikas Valdas Rakutis.
Bet Vytenis Jakas nurimti nežada, prie paminklo sėdi valandą kasdien. Ir taip nuo kovo 11- osios. Nesirodė tik per sugriežtinto karantino tarpsnį ir neateina per laisvadienius. Kaunietis nusiteikęs ilgai akcijai.
„Planuoju sėdėti tiek, kiek reikės. Gal mėnesį, gal du, gal ir metus – siekdamas atkreipti mūsų visuomenė dėmesį“, – sako V. Jakas.
O štai daugiau kaip prieš 30 metų šio paminklo statymą organizavę klubo „Aukuras“ nariai, tokią akciją vadina akibrokštu ir svarsto ar neturi susidomėti policija.
„Jeigu čia meno forma, tai gali pasirinkti ir kitą objektą, o jeigu žmogus vienas taip susigalvojo ir jaukia viešąją rimtį, tai čia teisėsaugos reikalai. Tauta pasistatė, tauta surinko aukas ir tautos čia paminklas, ir visam pasauliui ir visai Lietuvai – tai simbolis“, – pasakoja Pasaulio lietuvių centro direktorius Valdas Kubilius.
Paminklo atstatymo idėja gimė dar 1988-ais, aukojo viso pasaulio lietuviai, surinkta virš 400 tūkstančių rublių. Maketą iniciatoriai vežiojo po įvairias Kauno erdves, derino su specialistais ir šią vieta prie savivaldybės išrinko kaip tinkamiausią. Paminklas glaudžiai siejosi ir su planuojamu atkurti Vytauto Didžiojo universitetu
„Suaugo kaip vientisa nepriklausomybės idėja, toks šauklys, kur dar valstybė nebuvo neatkurta, bet pats judėjimas sąjūdis įgijo pagreitį ir čia buvo pirmosios žvaigždės pirmosios kregždės, jau tautai žadinti, tautai vienyti simboliai – Vytauto Didžiojo paminklas pasirinktas kaip ir universiteto atkūrimas“, – teigia V. Kubilius.
Vytenio Jakas ne pirmą kartą rengia meninius performansus prie Vytauto Didžiojo paminklo. Štai prieš metus vasarį jis pasilypėjęs kopėčiomis į kunigaikščio rankas įspraudė baltą staltiesę. Yra sėdėjęs prie paminklo užrištomis akimis, iškėlęs baltą taikos vėliavą, keturias tautas simbolizuojančias figūras padabinęs megztomis kepurėlėmis su jų vėliavomis. Dėl įvairių akcijų sulaukė net teisėsaugos dėmesio.
