Vėlų pirmadienio vakarą naujienų portalą tv3.lt pasiekė Agnės (red. vardas ir pavardė redakcijai žinomi) laiškas, kuriame moteris pasakoja savo gimdymo patirtį Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose. Agnė šioje gydymo įstaigoje lankėsi nuo pat nėštumo pradžios ir sako, kad patirtis tuo metu buvo tik pati geriausia, tad ir gimdyti nusprendė čia.
Moteris nesitikėjo, kad situacija drastiškai pasikeis, kuomet ateis laikas jos dukrelei išvysti pasaulį. Pasak moters, gydytojos, kurios iki tol buvo malonios ir užjaučiančios, sudėtingiausiu metu mamai tapo sarkastiškos ir užgaulios, o gimdymui pasisukus ne itin sklandžia vaga paliko mamą kartu su vyru palatoje ir vis užsukdavo pasiteirauti ar moteris „jau žada gimdyti“.
Dukra gimti neskubėjo
„Perskaičiusi straipsnį apie tragiškai pasibaigusį gimdymą, kuomet tėvai neteko sūnaus labai susijaudinau, bet dar labiau likau sujaudinta ir šokiruota, kuomet išsiaiškinau, jog gimdymas vyko toje pačioje įstaigoje, dalyvaujant toms pačioms medikėms, kurios per plauką nepražudė manęs bei dukrelės. Jaučiu pareigą vardan būsimų tėvų ir vaikų saugumo pasidalinti savo patirtimi, kad ir kaip sunku grįžti į atsiminimus susijusius su gimdymu, kuris vyko 2020 metų vasarį Kaune, Krikščioniškuose gimdymo namuose“, – pasakojimą pradeda Agnė.
Pasak moters, nėštumas buvo labai sklandus ir lengvas, visus 9 mėnesius ji lankėsi Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose, kur visi buvo be galo malonūs ir paslaugūs, tad ir gimdyti nutarė būtent čia.
„Dukrelė neskubėjo, tad praėjus savaitei po termino kiek nerimavau, juo labiau paskutinio echoskopo metu buvau informuota, jog vaikelis sveria virš 4 kilogramų. Visgi praėjus 8 dienoms po termino daktarė nutarė skatinti ir nutartą datą atvykau gimdyti kartu su vyru. Buvau rami ir pasiruošusi, informacijos sukaupusi per paskaitas bei iš knygų, tad tikėjausi natūraliais takais pagimdyti dukrą.
Ankstyvą rytą buvo suduoti skatinamieji vaistai ir pamažu pradėjau jausti veiklą. Sąrėmiai stiprėjo pakankamai greitai, bandžiau judėti, bei norėjau pasinaudoti per paskaitas demonstruotomis pagalbinėmis priemonėmis – diržais bei kamuoliais, kas padeda lengviau pernešti sąrėmius, bet mano nuostabai buvome paprašyti palikti tas patalpas.
Bandžiau laikytis kiek įmanoma be epidurinės nejautros, bet kas kartą atėjus akušerėms patikrinti situaciją, sulaukdavau pašaipių komentarų, kad „jautruolei“ geriau daryti epidurinę nejautrą, nes, na, taip – užėjus sąrėmiams ir surikdavau, ir dejuodavau, bet ar čia tame „jautrumas“?“, – retoriškai klausia ji.
5 valandų egzekucija gimdykloje
Agnės ir jos vyro dukrelė vis dar neskubėjo – vandenims natūraliai nenubėgus, gydytojai nusprendė juos prakirpti ir galbūt taip paskatinti gimdymą.
„Po šio proceso vėl sulaukiau kandžių komentarų dėl „jautruolės“, po visko svarsčiau ar jau dauguma gimdyvių visus šiuos etapus praeina su šypsena veide bei džiugesiu. Na, per daug nesigilinau tuo metu, tik buvo labai nejauku ir kiek neramu, kadangi visus 9 mėnesius matyti besišypsantys ir paslaugūs veidai ką tik tapo rūstūs, pilni sarkazmo ir užgauliojimo.
Nuo ankstaus ryto jau buvo praėjusios apie 12 valandų kuomet skausmo pakelti nebegalėjau ir prašiau man atlikti epidurinę nejautrą. Likęs laikas iki kol pilnai atsidarė kaklelis buvo tikrai lengvesnis ir su džiugiu jauduliu patikrinus ir išgirdus apie pilnai atsidariusį – buvau pasiruošusi judėti į gimdyklą.
Epidurinės nejautros veikimas pamažu silpo ir atėjusi į gimdyklą pradėjau jausti stiprius skausmus, ganėtinai pastovius, nepanašius į sąrėmius, kurie yra su „pertraukomis“. Vyras visada buvo greta ir bandžiau į jį pasilaikydama tūptis, kad vaikelis greičiau nusileistų. Skausmai buvo sunkiai pakeliami ir ištisi, nelabai suprasdavau kada tas sąrėmis, o kada tik skausmas.
Valandą laiko man akušerė rėkė tupinėti, judėti, bet skausmas buvo toks stiprus, kad vos laikiausi ant kojų, tai nebuvo panašu į artimųjų pasakotas istorijas iš gimdyklos, ar per paskaitas girdėtus mokymus. Tada prasidėjo 5 valandų trukmės egzekucija gimdykloje, kurios nepamiršiu niekada, bei daktarės akių, kuri žemino bei tyčiojosi atvira forma tiesiai į akis.
Buvau guldoma, sodinama, statoma, pradėjo gausiai žali vandenys bėgti, o skausmas kankino nepakeliamas. Man daktarė su akušere rėkia stumti, nors stūmimo jausmo išvis nejaučiau ir bandžiau joms pasakyti, ko jos visai nesiklausė ir tik tyčiojosi kas aš per mama, kad negaliu išgimdyti vaiko. Jos išeidavo po puse valandos su komentarais „pasakyk, kai norėsi gimdyti“ mane palikdamos klykiančią bei maldaujančią ką nors daryti, jutau, kad kažkas tikrai ne taip, kad vaikelio net nejaučiu takuose“, – baisią patirtį prisimena moteris.
Vyras iškėlė ultimatumą
Kartu su Agne gimdyme dalyvaujantis vyras vis skatino ją, drąsino, tačiau moters jaučiami skausmai buvo tokie stiprūs, kad ji tik maldavo gelbėti.
„Pastoviai bėgo gausiai žali vandenys, jutau kaip prarandu visas jėgas. Palatoje buvo ir valytoja, kuri komentarais taip pat buvo „dosni“. Daktarė ir akušerė per tas 5 valandas vis išeidavo ir pareidavo, kas kartą klausdamos ar jau žadu gimdyti ar ne.
Meldžiau operuoti, nes nejutau jokio stūmimo jausmo, kad ir kiek bandžiau stumti niekas nevyko. Mačiau, kad daktarė su akušere nežada nieko imtis tad tik maldavau vyro, kad darytų ką nors, gelbėtų, nes nebegalėjau.
Vyras ėmėsi veiksmų, reikalaudamas atlikti Cezario pjūvį arba skambins į greitąją pagalbą bei gabens mane į Kauno klinikas. Tuomet labai nepatenkintos atsivežė echoskopo aparatą mane patikrinti ir tuomet, veidam pasikeitus, išgirdau tik, kad veža operuoti. Tą akimirką sukaupiau paskutines jėgas ir nugabenta į operacinę nudžiugau pamačiusi nuostabią daktarę, kuri turėjo dalyvauti mano operacijoje. Nubudau tik jau mane siuvant“, – pasakoja moteris.
Galėjo pasibaigti tragiškai
Po operacijos Agnė su vyru išgirdo, kad situacija buvo labai pavojinga, o jeigu nebūtų atliktas Cezario pjūvis, tiek Agnė, tiek dukrelė galėjo mirti.
„Pirmas komentaras – dukrytės galvytė jau buvo labai sukietėjusi, sekantis, kad kliniškai siauras dubuo, na, ir esminis faktorius – virkštelės būta tokio trumpumo, kad prapjovus operacijos metu negalėjo net ištraukti vaiko, pirma turėjo nukirpti virkštelę, kas reiškia, kad dar bandant stumti ir gimdyti natūraliais takais placenta galėjo atitrūkti – tuomet aš būčiau nukraujavusi, o dukrytė uždususi.
Jeigu ne vyro stiprybė ir atkaklumas, manau mūsų istorija su laiminga pabaiga galėjo baigtis kaip šeimai netekusiai sūnelio, kurie buvo iškankinti tokiais pat egzekuciniais metodais, kuriuos patyriau šios daktarės dėka.
Kiek dar būta netaktiškų ir grubių komentarų aš jau neminėsiu, bet jie buvo visą likusį laiką praleistą palatoje su vyru bei dukryte. Esu dėkinga tik už dukrą, kurią glaudžiu sveiką ir gyvą, nes iki šiandien mane kankina prisiminimai ir košmarai patirti tuose „namuose“. Sekė sunki psichologinė būsena, stipriai paveikusi mano kasdienį gyvenimą bei džiaugsmą sulaukus pirmagimės.
Tos daktarės daugiau nemačiau – ji taip ir neatėjo. Neabejotinai daktarė neverta medikės vardo ir išvengti tolimesnių liūdnų istorijų ir tragiškų gimdymų turi būti imtasi veiksmų, dėl to ir nutariau pasidalinti šia tikrai ne linksmiausia istorija. Protu nesuvokiama kaip šiais laikais ir su tokia pažengusia medicina vis dar vyksta tokie dalykai“, – pasakojimą užbaigia Agnė.
Tokie įvykiai reti
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Kauno Krikščioniškaisiais gimdymo namais, jos vadovas Virgilijus Rudzinskas apgailestauja dėl nusiskundimų ir nesusipratimų, tačiau priduria, kad jie gali būti neišvengiami bet kurioje srityje.
„Krikščioniškųjų gimdymo namų vardas pastaruoju metu žiniasklaidoje minimas dėl tragiško įvykio, kurio tikrąsias priežastis sužinosime po išsamaus ir objektyvaus specialistų tyrimo. Užjaučiame netektį patyrusius žmones. Taip pat apgailestaujame, jei pasitaiko nusiskundimų ar nesusipratimų. Jie galbūt neišvengiami kaip ir bet kurioje srityje, kur yra daug tarpusavio bendravimo, o ypač tokiuose jautriuose ir svarbiuose dalykuose kaip gimdymas.
Vis dėlto mūsų įstaigoje tai labai reti atvejai. Atkreipčiau dėmesį į faktą, kad pandemijos metu šalyje sumažėjus gimstamumui, pas mus gimdyvių skaičius padidėjo daugiau kaip dešimtadaliu, kas ketvirta šeima pas mus atvyksta iš kitų miestų ir regionų“, – linkėdamas tarpusavio supratimo atsakyme rašė Virgilijus Rudzinskas, gimdymo namų vadovas.
Moterys nori turėti galimybę pasirinkti Cezario pjūvį
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad neseniai rašė apie tai, kad kaip alternatyvą natūraliam gimdymui pačios norinčios pasirinkti Cezario pjūvio operaciją moterys ragina Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) numatyti tam tvarką. Medikai sutinka, kad reglamentavimas būtinas, nors ir nepalaiko noro gimdymo būdą pasirinkti pačiai moteriai. Teisininkai gi teigia, kad ministerija šiuo atveju tiesiog vilkina procesus. Plaučiau apie tai galite skaityti čia.
