Kaunietei Vitai dabar – 56 metai. Prieš 16 metų ji iš gydytojų išgirdo nemalonią diagnozę – glaukoma. Ši liga dažnam žinoma kaip senyvo amžiaus liga, kuria vidutinio amžiaus ar jaunesni serga labai retai. Moteris sako, kad vieną vasarą akyse pradėjo jausti sunkumą – besitęsiantis simptomas privertė nueiti pasitikrinti akių.
„Iki tol neturėjau jokių nusiskundimų dėl akių, kol vieną vasarą tiesiog pradėjau jausti kažkokį spaudimo jausmą akyse. Toks jausmas, lyg būčiau neišsimiegojusi, nors miegojau pakankamai. Tada tiesiog nuėjau pasitikrinti pas okulistą, nes galvojau, kad tai kažkoks uždegimas.
Ten man įtarė glaukomą ir patarė kuo skubiau kreiptis į glaukomos kabinetą, nes akies nervas buvo stipriai pažeistas. Gydytoja negalėjo patikėti, kad man glaukoma, nes aš kaip ir buvau per jauna, o ja serga žymiai vyresni žmonės. Bet po poros mėnesių nustatė ligą“, - apie ligos nustatymą pasakoja ji.
Glaukoma – tai akių liga, dėl kurios padidėja spaudimas akies viduje, siaurėja akiplotis ir pradeda nykti regos nervas. Ligos klastingumą rodo labai nežymūs simptomai ar jų nebuvimas – Vita nupasakojo, kaip mato žmogus, sergantis glaukoma.
„Buvo toks jausmas, koks būna, kai blogai miegi ir atsibundi pilką, apsiniaukusią, lietingą dieną ir niekaip negali atsimerkti. Visą vasarą mane tas jausmas kankino. Jaučiau, kad akys buvo sunkios – lyg jas kas nors slėgtų. Jausmas sunkiai nusakomas“, – apibūdina ji.
„Ankstyvame amžiuje nustatyti glaukomą yra reta“
Specialistai vaikams lankytis pas okulistą rekomenduoja bent kartą per metus, o suaugusius skatina profilaktiškai tikrinti akis dėl įvairių akies ligų. Vita prisipažįsta, kad akių profilaktiškai netikrindavo, o prieš dešimtmetį tų rekomendacijų nelabai skaitydavo.
„Pas okulistus nesilankydavau profilaktiškai – tai dariau, jei jausdavau kokį uždegimą. Bet iki 40-ties metų man niekas netyrė akies nervo ir net nenutuokiau, kad su juo galėtų būti kas blogai. Prieš 16 metų aš tomis rekomendacijomis arba nesidomėjau, arba jų tiesiog nelabai buvo“, – teigia ji.
Kadangi moteris dirba vertėja ir didelę dienos dalį žiūri į ekraną, simptomus ji nurašė paprastam uždegimui: „Man nei graužė, nei skaudėjo akių. Kadangi aš daug dirbu prie kompiuterio, tai mano akys ir taip dirglios, dažnai paraudusios būdavo. Galvojau, kad eilinį kartą tiesiog pasitaikė kažkokia infekcija. Kai nuėjau pas specialistus, jie buvo nustebę: ankstyvame amžiuje nustatyti glaukomą yra reta.“
Sužinojus diagnozę moterį apėmė ne nuostaba, bet mintis užplūdo prisiminimai, kad artimųjų rate buvo žmonių, kurie kentėjo nuo šios ligos. Glaukoma – viena iš ligų, kurias labai lemia genetika.
„Aš susikrimtau, bet nenustebau, nes prisiminiau, kad mano mamai buvo tas pats. Iš esmės į tėvų ligas nekreipiau labai daug dėmesio, nes jos netrukdė labai gyventi. Pamenu, kad mano mama lašino vaistus ir niekuo nesiskundė. Dėdė mirė apakęs nuo ligos. Dažniausia šios ligos priežastis yra paveldimumas“, – teigia ji.
Liga gyvenimui
Net po 16 metų moteris kasdien turi rūpintis savo akimis – lašinti vaistus. Dėl rimtai pažeisto regos nervo pašnekovė dabar kas tris mėnesius turi lankytis pas okulistą ir profilaktiškai tikrintis. Kiekvienas pablogėjimas gali atsiliepti labai rimtai.
„Nuo glaukomos pagyti neįmanoma niekam. Visą gyvenimą turi reguliariai vartoti paskirtus vaistus ir matuoti akispūdį bei akiplotį, padarytų visus tyrimus.
Kalbant apie regėjimą, tai jis tiesiog prastėja su amžiumi. Aš taip suprantu, kad glaukoma pačiam regėjimui įtakos neturi. Problema yra tame, kad jei nervas nutrūksta (jį taip pažeidžia), tai tada ir gali apakti (patikrinti).“
Ji sako, kad šalutinį poveikį ji labiausia jaučia nuo vaistų – atsirado įvairių vizualių pokyčių akyse:
„Šalutiniai poveikiai dažniausiai būna nuo vaistų. Mano atveju įdubo akys, nes pagilėjo akiduobės. Sumažėjo riebalinis sluoksnis aplink akis, plonėjo oda ir įgavo tokį rausvą atspalvį. Tie vaistai irgi nėra malonumas, bet geriau vaistai, nei išvis nematyti“, – patirtimis dalinasi moteris.
Ji siunčia žinutę visiems, susiduriantiems su nemaloniais pojūčiais akyse.
„Palinkėčiau nedelsti, nekentėti ir iš karto kreiptis į gydytoją. Net ir mažiausias perštėjimas akyje turi savo priežastį – gal tai nebūtinai bus glaukoma, bet tam turi būti kitos priežastys. Aš apskritai patarčiau žmonėms dažniau kreipti į gydytojus“, – pataria moteris.