Per aukštą kraujo spaudimą matuoklis parodo kas antram jį pasimatavusiam šeimos gydytojo kabinete.
Kaunietė Ausma Bankauskaitė iki šio pavasario jautėsi visiškai sveika, bet vieną dieną prasidėjo keisti skausmai.
„Pajaučiau stiprų rankų skausmą nuo riešo iki alkūnės abiejų rankų, ir truputėlį krūtinėje deginimą, lyg šaldymą, tai trukdavo apie 10 minučių, šitie priepuoliai ir praeidavo“, – pasakoja A. Bankauskaitė.
Kai priepuoliai ėmė kartotis, išsigandusi Ausma kreipėsi į medikus. Kardiologo konsultacijos moteris laukė net tris mėnesius, o kai atliko tyrimus, sužinojo, kad turi gultis į ligoninę.
„Kompiuterinė tomografija parodė, kad yra užsikišusios pagrindinės širdies kraujagyslės ir daug procentų“, – sako Ausma.
Gydytojai Ausmai per operaciją išplėtė tris kraujagysles. Po jos 43 metų moteris nusprendė gyventi kitaip nei iki šiol.
Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinis žudikas Lietuvoje. Pernai nuo jų mirė kas antras žmogus. O sergančiųjų kraujotakos ligomis artėja prie milijono – 2022 m. registruota 931 tūkst. šiomis ligomis sergančių žmonių.
Sportuojantis ir sveikai, kaip pats sako, gyvenantis vilnietis Andrejus net negalėjo patikėti, kai šeimos gydytojas pamatavęs kraujospūdį pasakė, kad jis yra per didelis.
„Įsigijau tris aparatus, vienas iš jų rodė geriausiai, vienas su gyvsidabriu, taip aukštas spaudimas, man darė tą paros spaudimą, su holteriu tokiu, aukštas spaudimas, pirmo lygio hipertenzija. Man atrodo čia jau likimas, spaudimas yra likimas. Nieko nepadarysi su juo“, – teigia vilnietis Andrejus.
Dažnas pacientas į cholesterolį numoja ranka
Medikai nesutinka – širdies ligos yra paciento valioje.
„Yra visa eilė rizikos veiksnių, kuriuos galime koreguoti. Tai yra rūkymas, alkoholio vartojimas, mityba, cholesterolio koncentracija, arterinė hipertenzija, tai mūsų visų atsakomybė juos tinkamai reguliuoti“, – sako Santaros klinikų kardiologas Rokas Šerpytis.
Tik tą atsakomybę ne kiekvienas prisiimame. Šeimos gydytojai savo kabinete kasdien mato nerimą keliančius kraujospūdžio ar cholesterolio tyrimo skaičius.
„Bent 48 procentai pacientų turi per aukštą kraujospūdį, kuris virš 140 ir 90, ir bent 60 procentų žmonių turi per aukštą cholesterolį, kuris yra nekontroliuojamas, virš normos, virš trijų milimolių litre“, – teigia R. Šerpytis.
Negana to, kai gydytojas pasako gerti vaistus nuo padidėjusio cholesterolio, dalis žmonių atsisako – sako, taigi cholesterolis neskauda. Ypač nedrausmingi vyrai, todėl, kaip teigia gydytojai, jie ir gyvena 10-čia metų trumpiau nei moterys.
„Apie 50-ies vyrai, kurie dažnai rūko, turi aukštą cholesterolį, aukštą kraujospūdį, ir dažnai tų dalykų nekontroliuoja, ir įvyksta, kas įvyksta, jie atvyksta į ligoninę, geruoju atveju, bloguoju, jiems vyksta miokardo infarktas, po to einantis ritmo sutrikimas ir staigi mirtis“, – pasakoja kardiologų draugijos atstovas Tomas Lapinskas.
Tiesa, kai kurie žmonės rūpinasi sveikata, o pasijutę blogiau bando patekti pas kardiologą. Tik tai nėra paprasta. Laiku kardiologo pagalbos nesulaukę ligoniai tampa tretinio lygio ligoninių galvos skausmu.
„Pacientai patenka sudėtingesni, jų ligos būna labiau pažengusios, progresavimas būna didesnis. Ir paprastai jie reikalauja sudėtingesnio gydymo“, – sako T. Lapinskas.
Pas šeimos gydytoją patekti paprasčiau ir nemokamai pas jį išsitirti, ar neserga širdies ir kraujagyslių ligomis, gali visi nuo 40 iki 60 metų. Vis dėlto kasmet pagal profilaktinę širdies ir kraujagyslių ligų programą pasitikrina vos 46 proc. visų, kurie gali tą padaryti. Vien šiemet šiai programai Sveikatos apsaugos ministerija skyrė beveik 13 milijonų eurų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
