Lina Narvydienė tikriausiai pažįstama daugumai besidominčių, kaip patiems užauginti tokius, iš pirmo žvilgsnio, egzotiškus vaisius, kaip arbūzai ir melionai. O tuos, kurie jos nepažįsta, kviečiame susipažinti.
Moteris pasakoja, kad pati gimė ir užaugo mieste, tačiau jau nuo mažų dienų suprato, kaip auginamas maistas, o kartais ir pati prisidėdavo prie jo auginimo.
„Tėvai turėjo kolektyvinį sodą, o seneliai gyveno kaime. Ypač gerai prisimenu bulvių sodinimo talkas. Tada į kaimą pas senelius suvažiuodavo visi – mano tėvai, dėdės, tetos, pusbroliai ir pusseserės.
Vagas bulvėms senelis suardavo su arkliu, kuris buvo labai įnoringas ir užsispyręs gyvulys. Būdavo arba bėga vaga, arba sustoja vidury lauko – ir nė žingsnio pirmyn. Kiekvienas bulvių sodinimas mums, vaikams, būdavo juoko kupinas nuotykis“, – prisimena ji ir priduria, kad vaikystėje stebėdama suaugusiuosius ir susipažino su sodo bei daržo augalais, kaip juos auginti.
Vėliau domėjimasis daržo ir sodo reikalais nutrūko, tačiau prieš kelerius metus Lina su vyru atsikraustė į vienkiemį Kauno rajone, kur pasistatė ekologišką šiaudinį namą ir pradėjo kurti savo daržą ir sodą.
Sode – išskirtiniai augalai
Lina su vyru yra sutarusi, kad darže ir sode augins tai, ką labiausiai mėgsta šeima. Tačiau tai nereiškia, kad jų daržas būna nuobodus. Šalia tradicinių ir daugeliui pažįstamų pomidorų, paprikų, agurkų, šparaginių pupelių, žirnių, burokėlių, morkų, svogūnų, porų, česnakų ir bulvių, taip pat nemažą vietą darže užima arbūzai ir melionai, o dar ir dumplūnės.
„Kadangi iš mamos paveldėjau pomėgį eksperimentuoti darže, kiekvienais metais auga bent keli kitokie augalai – baklažanai, kininiai bastučiai, įdomesnių formų moliūgai, patisonai, ropės, šiemet bandysiu auginti pastarnokus, geltekles, gumbinius salierus, žemės riešutus, pankolius, artišokus“, – pasakoja Lina.
O sode greta tradicinių vaismedžių, vaiskrūmių, riešutmedžių taip pat auga medlieva, šilkmedis, keli krūmai sausmedžių, gervuogės.
„Planuose yra pasisodinti desertinių vynuogių, aktinidijų, šeivamedį, dideles uogas auginančių šermukšnių“, – sako ji.
Sėjos eiga
Lina pasakoja, kad ji, kaip ir didžioji dalis daržininkų, sėją pradeda vasario antroje pusėje. Visų pirma sėja ilgos vegetacijos augalus – paprikas, porus, baklažanus.
„Kovo mėnesio pradžioje svarbiausia užduotis yra pasisėti pomidorus, kurie vėliau augs šiltnamyje, ir kininius bastučius. Taip pat šį mėnesį namuose sėju svogūnus, salierus, dumplūnes. Kai pakankamai įšyla dirvožemis šiltnamyje ateina eilė ridikėliams, salotoms, ankstyvoms morkoms, krapams.
Paskutiniais metais kovo mėnesį į šiltnamį pasėju ir šiek tiek žirnių vaikams, kad galėtų pasidžiaugti ypač ankstyvu derliumi“, – priduria ji.
Balandį Lina ima stebėti gamtą ir atsižvelgdama į jos virsmus, planuojasi būsimus darbus darže ir sode.
„Lauko sėjos darbus man diktuoja augalų (fenologinis) kalendorius. Sužydėjus šalpusniui, sėju žirnius, didžiąsias pupas, kai pradeda žydėti gluosniai – ankstyvas morkas, petražoles, ropes. Žydint alyvoms lauke sėju agurkus, trumpos vegetacijos moliūgus, pasodinu į lauką dumplūnių daigus“, – pasakoja Lina.
Trąšas gaminasi ir pati
Moteris visą žiemą renka kiaušinių lukštus, juos džiovina ir sumala – taip pasigamina natūralių trąšų, kurias vėliau naudoja ir savo darže.
„Kiaušinių lukštai yra kalcio šaltinis, juose yra 95% kalcio karbonato. Taip pat kiaušinių lukštuose yra kalio, magnio, fosforo. Tam, kad augalai galėtų įsisavinti kiaušinių lukštuose esančias medžiagas juos būtina sumalti, vien tik sutraiškyti neužtenka. Sumalti lukštai taip pat užima daug mažiau vietos, todėl juos patogu sandėliuoti iki pavasario“, – sako ji.
Tokius paruoštus kiaušinių lukštus ji beria į duobę sodindama pomidorus, paprikas ir melionus, tačiau juos galima naudoti ir kitiems augalams, ypač tinka paberti po kaulavaisiais – vyšniomis, trešnėmis, slyvomis.
„Dažniausiai savo darže ir sode naudoju skystą biohumusą. Sodyboje auginame šiek tiek Kalifornijjos sliekų. Jie gyvena nuo žemės pakeltoje medinėje dėžėje. Laistant sliekų žemę arba lyjant lietui per dėžės dugną sunkiasi perteklinis vanduo, kuris kaupiasi po dėže padėtose talpose.
Šis skystis yra labai koncentruota, natūrali trąša. Skystą biohumusą skiedžiu santykiu 1:100 ir laistau su juo visus sodo ir daržo augalus, taip pat gėles. Biohumusas turi ne tik daug augalams reikalingų mikro ir makro elementų, bet taip pat yra „gyvas" produktas. Jame gausu mikroorganizmų, kurių dėka maistinės medžiagos yra greičiau suskaidomos bei lengviau ir efektyviau įsisavinamos“, – pasakoja Lina.
Dar viena jos pamėgsta trąša, kurią pasigamina pati, yra pelenų ištrauka. Jai paruošti reikia tik dviejų dalykų – lapuočių medžių pelenų ir vandens.
„Iš pradžių reikia 2 litrus sausų pelenų sumaišyti su 10 litrų vandens ir palikti 1 parą. Po paros ištrauka permaišoma ir atskleidžiama vandeniu santykiu 1:10. Atskiesta pelenų ištrauka yra puiki kalio trąša, kuri ypač reikalinga augalams žydint, mezgant ir nokinant vaisius. Prieš tręšiant augalus su pelenų ištrauka, būtina prieš tai juos palaistyti.
Pelenų ištrauka tinka visiems sodo ir daržo augalams, taip pat ir žydinčioms gėlėms. Su pelenų ištrauka nereikėtų laistyti tik tų augalų, kurie mėgsta rūgštesnį dirvožemį, nes ši trąša turi gruntą šarminančių savybių“, – nurodo ji.
Daržą ruošia iš anksto
Lina sako, kad pati visada imasi daržą naujam sezonui ruošti dar iš rudens, o šiltnamiu rūpinasi vasarį. Tam, kad pagerintų daržo ir šiltnamio dirvožemį, ji naudoja vieną paprastą gudrybę:
„Nuėmusi derlių, rudenį likusias tuščias lysves užsėju garstyčiomis, kurios turi dirvožemį dezinfekuojančių savybių. Garstyčios taip ir lieka augti iki kol nušąla ir sugula ant lysvių, iki pavasario iš jų beveik nieko nelieka.
Šiltnamį naujam sezonui dažniausiai pradedu ruošti tik vasario mėnesį. Visų pirma išnešu senus augalus, vėliau, kovo mėnesį, pasėju į tuščias lysves garstyčių. Joms paaugus, lysves perkasu. Kovo pabaigoje pasėtos garstyčios spėja paaugti ir patręšti dirvožemį iki pomidorų, paprikų, baklažanų, agurkų sodinimo. Kitas svarbus darbas kovo mėnesį – šiltnamio plovimas. Šiltnamį plaunu su paprastu vandeniu, nenaudoju jokių papildomų priedų“.
Lina priduria, kad jos pačios niekada nežavėjo tradicinė žemdirbystė ir gausus trąšų bei apsaugos priemonių naudojimas, todėl ji atrado ne vieną būdą, kaip išsiversti ir be jų.
„Savo darže stengiuosi naudoti gamtai draugiškus produktus, taikau gamtinės žemdirbystės metodus. Sėdama arba sodindama augalus stengiuosi, kad greta augtų augalai, kurie atbaido kenkėjus, privilioja geruosius vabzdžius. Mano lysvėse kartu auga braškės su česnakais, svogūnai su morkomis, žirniai su garstyčiomis, moliūgai su agurklėmis.
Darže kiekvienais metais pilna žydinčių augalų, iš kurių didžiausią dalį sudaro serenčiai. Jų žiedai ne tik vilioja geruosius vabzdžius, bet serenčių kvapas taip pat atbaido daugelį kenkėjų – tiek po žeme gyvenančių, tiek ore skraidančių“, – priduria ji.
