Mamoms trūksta paramos
Kaunietė Vilija prižiūri 36-erių sulaukusį sūnų Mantą. Jam nustatyta sunki intelekto negalia ir autizmas. Mantui skirta nuolatinė priežiūra. Vilija sako, kad tuo metu, kai gimė jos sūnus, apie negalią turinčius žmones buvo mažai kalbama. Nors mama matė, kad vaiko raida neatitinka amžiaus, kad jos sūnus vėliau pradėjo sėdėti, vaikščioti, kalbėti, medikai ramino – išaugs, viskas bus gerai.
Manto sutrikimus specialistai pastebėjo tik kai reikėjo ruoštis į mokyklą – jam neleista mokytis drauge su visais vaikais. Berniukas mokėsi specialiojoje mokykloje kartu su kitais intelekto sutrikimų turinčiais vaikais.
„Vėliau sūnaus būklė buvo peržiūrėta dar kartą, jis perkeltas į ugdomąją klasę, kur vaikai nebuvo mokomi rašyti, skaityti, skaičiuoti. Sūnus šių dalykų taip ir neišmoko“, – pasakoja Vilija ir priduria, kad Manto mokymąsi specialiojoje mokykloje ji prisimena kaip ramybės laikotarpį: berniukas visą laiką buvo užimtas, lavinamas, su juo buvo bendraujama. Kai Mantas baigė mokyklą, prasidėjo kitokios problemos. Šiuo metu jis lanko Kauno „Arkos“ bendruomenę, tiek mama, tiek sūnus čia teikiamomis paslaugomis labai patenkinti.
Vis dėlto dirbti visu etatu Vilija sako negalinti: „Privalau sūnų ryte išleisti iš namų, o vakare pasitikti. Jis pats neatsirakina ir neužrakina durų, nemoka užsisegti sagų, užsirišti batraiščių, nusikarpyti nagų, nusiskusti barzdos, suskaičiuoti pinigų, pasigaminti maisto ir panašiai. Pažįstu daugybę nuostabių mamų, kurioms likimas lėmė auginti kitokį vaiką. Jos užsideda sau antspaudą, tarsi ir pačios būtų kitokios. Mamoms trūksta savivertės, orumo, laiko sau, visaverčio gyvenimo. O tereikėtų, atrodytų, tik visavertės priežiūros mūsų vaikams.“
Mantui skirta nuolatinė priežiūra – tai reiškia, kad kas nors su juo turi būti visą parą. Mama stebisi – vieniems panašią negalią turintiems vaikams skiriama nuolatinė slauga, o kitiems – nuolatinė priežiūra.
„Mamos, kurių vaikams skiriama nuolatinė slauga, gali nedirbti, joms skaičiuojamas darbo stažas. Tos, kurių vaikams skirta nuolatinė priežiūra, turi verstis kaip išmanydamos. Nors abiejose sąvokose raktinis žodis tas pats – „nuolatinė“, mes privalome savo vaiką prižiūrėti nuolat, bet tuo pat metu turime ir dirbti, įgyti reikiamą darbo stažą“, – stebisi Vilija.
Tiek jai, tiek kitoms mamoms įdomu, kaip keisis situacija šių metų pradžioje įsigaliojus naujajai specialiųjų poreikių nustatymo tvarkai.
Poreikiai bus nustatomi įvertinus kompleksiškai
Naująją tvarką pakomentuoti paprašėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų. Pasak jų, iki šiol specialusis nuolatinės slaugos poreikis asmenims buvo nustatomas vadovaujantis tik medicininiais kriterijais, neįvertinus asmens savarankiškumo ir jo galimybių. Vis dėlto kiekvieno intelekto sutrikimą turinčio žmogaus poreikiai ir galimybės gali būti labai skirtingi, todėl pasakyti, kokios pagalbos asmeniui reikia, galima tik kompleksiškai įvertinus visas su jo kasdiene veikla susijusias sritis.
Pagal naująją tvarką, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT), remdamasi asmens ar jo atstovo pateikta informacija, vertindama asmens specialiuosius poreikius pildys Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimyną, kad nustatytų, kokia pagalba padidintų bendravimo, savarankiškumo, žinių taikymo galimybes.
Nustatyta, kad specialieji nuolatinės slaugos poreikiai gali būti dviejų lygių. Pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, visiškai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnės trukmės slauga.
Antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, žymiai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 6–7 valandų per parą slauga.
Specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai taip pat gali būti dviejų lygių. Pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, iš dalies apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė 4–5 valandų per parą kitų asmenų teikiama pagalba.
Antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, nežymiai apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė ne ilgesnė negu 3 valandų per parą kitų asmenų atliekama priežiūra (pagalba).
Jei intelekto sutrikimą turintys žmonės dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo yra visiškai nesavarankiški, visiškai apribotos jų galimybes orientuotis ir jiems reikalinga nuolatinė slauga (ne pagalba ar priežiūra), jų artimieji gali kreiptis į NDNT dėl nuolatinės slaugos nustatymo. Tarnyba, įvertinusi asmens funkcijų sutrikimus ir jo savarankiškumo galimybes, priims sprendimą dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas kompleksiškai įvertinus asmenį gydančio gydytojo pateiktą informaciją apie jo sveikatos būklę, įvertinus ir medicininius, ir asmens veiklos bei gebėjimo dalyvauti kriterijus, atsižvelgus į Asmens veiklos gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimyną. Tokia tvarka taikoma ir vertinant specialiuosius nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius.
Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu specialieji nuolatinės slaugos ir nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai tenkinamai finansine išraiška, t. y. priklausomai nuo to, koks specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis asmeniui nustatytas, jam mokama tikslinė kompensacija.
Slaugantieji jausis saugiau
Sunkią negalią turinčių vaikų mamoms taip pat rūpi, ar reikės nustatyti slaugos lygį iš naujo, jeigu vaikas, kuriam nustatyta slauga, nesulaukė 18 m., ir nuo kada prižiūrintiems sunkią negalią turinčius asmenis bus skaičiuojamas stažas.
Specialistų teigimu, vaikui, kuriam pripažinta sunki negalia iki jam sukako 18 m., nustatytas specialusis poreikis galios iki nustatyto termino pabaigos, tikslinės kompensacijos bus mokamos netaikant reikalavimo iš naujo nustatyti specialųjį poreikį.
Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad, nesukakęs senatvės pensijos amžiaus, vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys namuose šį neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.
Šie asmenys valstybės lėšomis draudžiami tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamą laikotarpį Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma.
Asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą.
Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios žmogų, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. Asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose. Jei asmuo atitinka aukščiau išvardytus kriterijus, jam taikomas draudimas valstybės lėšomis.
Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė
