Kaune nuo šlaito atitrūkusių žemių griūtį, kuri užpylė visą pašlaitėje esančio namo kiemą, galėjo sukelti ir ne pagal projektą rekonstruojamas aukščiau esantis namas, teigia specialistai.
Žemių nuošliauža praėjusią savaitę užpylė Veiverių gatvės namo gyventojų kiemą. Iš šio ir aukščiau šlaite esančio namų butų gyventojai jau iškeldinti į manevrinius savivaldybės būstus.
Kaip antradienį pranešė Kauno miesto savivaldybė, apžiūrėję nuošliaužos vietą, ekspertai nustatė, kad praėjusio amžiaus pradžioje šlaite pastatyta atraminė betoninė sienelė buvo itin paveikta drėgmės ir šalčio, todėl po stipraus lietaus nugriuvo.
Specialistai taip pat neatmeta galimybės, kad sienelės griūtį paspartino ir ne pagal projektą virš sienelės rekonstruojamas namas.
Kauno savivaldybės pranešime teigiama, kad šio namo rekonstrukcijos priežiūra turėjo rūpintis Kauno apskrities viršininko administracija. Leidimas rekonstruoti šį namą buvo išduotas 1981-aisiais metais, tačiau iki šiol namas eksploatacijai nepriduotas.
Po atliktų geologinių grunto tyrimų bus rengiamas tolimesnių darbų projektas ir sprendžiamas čia esančių dviejų namų likimas.
Kaip BNS yra sakęs Kauno savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Petras Morkūnas, nuošliaužų grėsmė Kaune ypač didelė, nes čia pristatyta daug nuosavų namų ant dviejų didžiausių Neries ir Nemuno upių šlaitų.
"Šią grėsmę dažniausiai kelia patys gyventojai, nes nemažai jų savavališkai ardo šlaitą, bandydami pasididinti sklypą, taip pat nuošliauža gali atitrūkti ir dėl vienintelio nelegaliai į pašlaitę nuvesto kanalizacijos vamzdžio, kurio vanduo nuolat ardo gruntą", - aiškino direktorius.
P.Morkūno teigimu, didžiausia nuošliaužų grėsmė kyla nuo rudens iki pavasario, tačiau tikslios statistikos apie nuošliaužų skaičių miesto savivaldybė neturi.
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, didesnės nuošliaužos Kaune užfiksuotos 1994, 1996, 2001 metų žiemos - pavasario laikotarpiais, paprastai po ilgesnių liūčių.
Apytikriais duomenimis, per paskutinį šimtmetį Lietuvos teritorijoje ištirta ir aprašyta apie 90 nuošliaužų.
Šiuo metu Lietuvos geologijos tarnyba ruošia Kauno miesto inžinerinį geologinį žemėlapį, kuriame bus atspindėtos sudėtingos miesto teritorijos ir artimiausių apylinkių geologinės sąlygos.
BNS
