Kauno miesto tarybos ketvirtadienio posėdyje, kuriame apsispręsta sujungti dvi Kauno miesto savivaldybei priklausančias gydymo įstaigas į vieną ligoninę, dalyvavęs sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis buvo užverstas politikų klausimų lavina. Deja, ne į visus juos jis turėjo atsakymų.
Iš pradžių prisipažinęs, kad nėra medikas, o greičiau reorganizacijų specialistas, viceministras aiškino, kad gydymo įstaigų optimizavimas kaip tik ir prasidės sujungus ligonines. "Bus pateiktos reorganizavimo sąlygos ir išspręsta daug konkrečių klausimų. Ligoninę, kaip ir bet kokią įmonę reorganizuojant, darbuotojai informuojami apie pasikeitusias sąlygas, bet darbo jie nepraras", - aiškino G. Valiukonis, galop pasakęs Kauno miesto savivaldybės tarybos nariams: "Ligoninės - pavaldžios jums, tad jums ir spręsti, kaip jas pertvarkyti."
Kauno apskrities ligoninėje skyriaus vedėju dirbantis miesto Tarybos narys Zenonas Baikštys pripažino: su gydymo įstaigų reorganizacija pavėluota bent 10 metų. Ne tik mieste, bet ir visoje Lietuvoje. "Buvo atlikta nemažai tyrimų, tarptautinių ekspertizių ir visų išvados sakė: ligonines reikia jungti. Kauno atžvilgiu švedų ekspertai yra tokią išvadą priėję: mieste optimalu turėti dvi stambias ligonines. Akademines klinikas ir dar vieną ligoninę. Logiškiausia, manyčiau, būtų prijungti Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę prie 2-osios ligoninės, bet po visų delsimų, po mitingų geriausias variantas dabar - ligoninių sujungimas", - sakė konservatorius gydytojas Z. Baikštys.
"Nevaidinkime, kad mums įdomūs ligoniai ar lovadieniai. Esmė kita: valdančioji koalicija nori pastatyti savo žmogų į naujos ligoninės direktoriaus postą", - oponavo Darbo partijos atstovas Gintaras Furmanavičius.
Socialdemokratų frakcijos narė Antanina Medviedevienė apgailestavo, kad nebuvo konstruktyvaus pokalbio su ligoninių atstovais, o dabar priimami drastiški sprendimai. Jos partijos kolega Gintautas Labanauskas ragino išsiaiškinti, kas nori sunaikinti Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę ir kas bus atsakingas, kai jos neliks.
Sprendimo dėl ligoninių sujungimo projektą pristatęs savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus politikų klausimų susilaukė ne ką mažiau už viceministrą.
"Procesas turi vykti, nes jau prasidėjęs Lietuvoje sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo trečiasis etapas. Yra Vyriausybės nutarimas šiuo klausimu, ir mes turime jį vykdyti," - dėstė departamento vadovas.
Netrukus posėdžių salėje pasigirdo kategoriškas socialdemokrato (buvusio Seimo, o dabar - Kauno miesto tarybos nario) Kęstučio Kriščiūno kategoriškas prieštaravimas: "Vyriausybės nutarimai miestui yra neprivalomi. Ir jei čia bus priimti politiniai sprendimai, mes nenuleisime rankų, bandysime pasiekti, kad teisingumas būtų mieste".
Socialinių, šeimos ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė dr. Loreta Kudarienė priminė, jog iš jos pokalbio su dabartiniu sveikatos apsaugos ministru paaiškėjo, kad Vyriausybės planai restruktūrizuoti gydymo įstaigas ir vietoj dviejų Kauno savivaldybės ligoninių įkurti vieną, - nesikeičia. Kitu atveju nuo liepos mėnesio, kai nustos galioti esamos sutartys su ligonių kasomis, abi šios gydymo įstaigos gali prarasti dalį finansavimo. Taip įvyktų, jei ligonių kasa nefinansuotų kai kurių jų paslaugų.
"Mane šokiravo Kauno 2-osios ligoninės atstovų pozicija. Mitingai, seniai sklandantys pažadai "prisijungsim Raudoną Kryžių ir tada bus jam kryžius", rodo, kad 2-ajai ligoninei niekas nerūpi, išskyrus jos pačios interesus", - konstatavo Tarybos narė konservatorė Irena Gerčienė.
"Iš esmės tai - ne darbuotojų, ne pacientų, bet vadovų problema, nes sujungus ligonines bus konkursas, ir dalis administracijos darbuotojų gali darbo netekti", - pastebėjo Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Justinas Krėpšta.
Prieš apsisprendžiant, vienai iš Tarybos frakcijų posėdyje pareikalavus vardinio balsavimo, jis buvo surengtas: Tarybos nariai paeiliui sakė "už", "prieš" ar "susilaikau". Opozicijos flange "už" nepasigirdo. Lygiai taip pat prieš sprendimą sujungti ligonines bei vienos jų vadovui Kęstučiui Mazurkevičiui pavesti laikinai (iki konkurso) eiti naujai įkuriamos įstaigos direktoriaus pareigas balsavo ir socialdemokratai, vis dar vadinantys save Kauno tarybos valdančiosios koalicijos rėmėjais.