Keli patarimai ir kaunietis Evaldas dedasi simuliacinius akinius. Panyra į tamsos pasaulį, o čia ir pirmasis iššūkis: „Iš karto pirmos kliūtys, noriu užsidėti teisingai. – Galit nusiimti akinius. – Ne.“
O tada kimba į parankę neregiui. Jie dviese leidžiasi į unikalią ekskursiją pažinti Kauno: „Čia yra ąžuolas… – Jau čia? – Jį galit lazdele ar ranka apčiupinėt. – Nu bet fantastika, kad sugebi skaičiuoti, už kiek bus ąžuolas. Tiesiog, bet pagal aidą, lazdelės atsimušimo garsą.“
Beveik trijų kilometrų maršrutą Ąžuolynu, Parodos kalnu ir Laisvės alėja jie įveikia tik pasikliaudami neregio lazdele, vienas kitu ir savo pojūčiais. Pakeliui ieško ir įvairių objektų.
„Įdomiausias pojūtis einant Parodos kalnu žemyn, nes atrodo, kad esi realybės žaidime, mašinų garsai eina pro ausis ir atrodo, kad tu eini va bank į mūšį su transportu“, – pasakoja ekskursijos dalyvis Evaldas Karalius.
Tai stulbinanti patirtis, pripažįsta kaunietis, išbandęs išskirtinę pramogą ir trasą su gidu Povilu įveikęs itin sparčiai.
„Pirmos sekundės kaip atrodo, kad į juodą duobę lįstum kažkokią. Aš pažinodamas save žinojau, kad jei net nukrisiu, nenusiimsiu tų akinių, aš turiu išbandyt viską iki galo“, – sako Evaldas.
„Tai yra trasos rekordas, lauksim kol kas jį pagerins. Mes labai greitai ėjom“, – tikina gidas Povilas Krapikas.
Gidai atvirauja, kad žmones beeinant užplūsta gausybė emocijų.
„Vieniems būna: „Vau, Jėzau, kaip gerai, kaip viskas mums ir be regėjimo pasiekiama, kiek galima garsų išgirsti, užuosti, prisiliesti ir kiek galima suprasti nematant, o kitiems priešingai – būna daugiau baimės, būna sunku net padaryt tą pirmą žingsnį“, – pasakoja gidė Oksana Dobrovolskaja.
„Žmogus, praėjęs šitą trasą, gali išsinešti ne tik kažkokių emocijų, potyrių, bet ir susipažįsta su neįgaliųjų gyvenimu“, – sako gidas Povilas.
Tokie pasivaikščiojimai mieste – iššūkis ir gidais tapusiems neregiams. Neregiai kelionės metu visiškai atsakingi už šalia einantį žmogų, o tenka įveikti ir įvairias kliūtis.
„Vytauto pr. nėra tinkamai pritaikyti šviesoforai. Gatvės triukšmas didelis, šviesoforas sunkiai girdisi, kuomet eini nematant, nepavyksta krypties išlaikyti šimtu procentų tiesiai, tai tų nukrypimų būna“, – kalba gidas Povilas.
„Aš net negalėjau įsivaizduoti, kad atsakomybė gali būti tokia didžiulė, tokia milžiniška. Man net nepadėtų maršrutą pareiti šimtą ar tūkstantį kartų, aš vis tiek jausiu tą pačią atsakomybę už žmogų, kuris eina šalia manęs, kurį aš vedu“, – tikina gidė Oksana.
Maršrutą vainikuoja kavinėje nematant geriama arbata ar kava. Pojūčių turizmas vis labiau populiarėja. Tačiau, pasak Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Pietvakarių centro vadovės, ekskursijos “Neregėjimo galia”, kurias veda nematantys žmonės, Lietuvoje rengiamos pirmą kartą, o ir užsienyje apie jas neteko girdėti.
„Tai yra ne tik galimybė žmogui pažinti save kitaip, atrasti savo neatrastus pojūčius, bet kartu pažinti supančią aplinką, svarbiausia, pajausti šalia esantį žmogų, pažinti jo pasaulį, suprasti ir patikėti, kad kelią kartais gali rodyti ir neregys. Kartu tai ir visuomenę keičianti iniciatyva“, – teigia Pietvakarių centro direktorė Jolanta Kručkauskaitė.
Ir čia svarbu ne tik ekstremalūs pojūčiai. Viliamasi, kad tokie pasivaikščiojimai pakeis pačių matančiųjų elgesį ir supratimą apie neregius.
„Kitaip pradeda gyventi savo įprastame gyvenime. Jis jau nepaliks paspirtuko vidury kelio, nes tokio pasivaikščiojimo metu pats užklius už paspirtuko, kurį kažkas paliko po pasivažinėjimo, jis įstaigoje pažymės laiptus pirmą ir paskutinį“, – sako J. Kručkauskaitė.
Tokios ekskursijos individualios, jas Kaune veda 4 gidai neregiai.
