Dėl to kaunietė į teismą padavė uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“ atstovus ir pareikalavo atlyginti 698 eurų turtinę ir 7 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Skaudus įvykis
Kaunietė pasakojo, kad viskas nutiko 2016 m. vasario 24 d. apie 15 val. keleivinio transporto stotelėje ties Kauno Raudonojo kryžiaus traumatologine ligonine.
Jai įlipant per priekines duris į atsakovei priklausantį viešojo transporto autobusą, ji buvo traumuota autobuso durimis.
Autobusui ją suspaudus durimis ir pradėjus važiuoti, moteris buvo velkama apie 10 metrų. Dėl to jai buvo sulaužyta dešinės rankos alkūnė, išnarintas dešinio peties sąnarys, todėl vėliau išsivystė osteoporozė.
Taip pat autobuso durys suspaudė ieškovės dešinės kojos kelį, abiejų kojų pėdas, buvo sumuštos kitos kūno dalys.
Ieškovė patyrė turtinę žalą, kadangi įvykio metu buvo sugadinti jai priklausantys daiktai ir rūbai (žieminis paltas, kurio vertė 175 eurai, žieminiai batai, kurių vertė 85 eurai, megztinis, kurio vertė 40 eurų, skara, kurios vertė 50 eurų, sijonas, kurio vertė 70 eurų, karoliai, kurių vertė 35 eurai, skėtis, mobilus telefonas, akiniai, kosmetika, kurių vertė 125 eurai).
Prašė ieškinį atmesti
Atsakovė „Kauno autobusai“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovės prašomos turtinės ir neturtinės žalos, kadangi ieškovė neįrodė atsakovės civilinei atsakomybei kilti reikalingų būtinųjų sąlygų.
Ieškovė nepateikė argumentų, kad ieškovei padarytą žalą sąlygojo atsakovės neteisėta veika. Bendrovės atstovų manymu, ieškovė susižalojo dėl pačios neatsargaus elgesio, kadangi bandė prasibrauti pro uždariusio autobuso duris.
Ieškovė pateikė sąrašą tariamai dėl nagrinėjamo įvykio sugadintų daiktų ir prašo priteisti iš atsakovės 580 eurų turtinę žalą, tačiau ieškinyje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2016 m. vasario 24 d. ieškovė išvardintus rūbus vilkėjo ar išvardintus daiktus turėjo su savimi.
Taip pat nepateikti duomenys apie daiktų sugadinimo mastą (ar sugadinti nepataisomai, ar pakaktų valyklos paslaugų) ir jų įsigijimo vertę bei kiti duomenys pagal kuriuos būtų galima nustatyti žalos dydį.
Ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas, neatitinka teismų praktikos.
Trečiasis asmuo, draudimo bendrovė, su ieškiniu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad autobuso vairuotojui, kaip transporto priemonės valdytojui civilinė atsakomybė negali būti taikoma, kadangi nenustatyti jokie valdytojo neteisėti veiksmai.
Atkreiptas dėmesys, kad Kauno apylinkės prokuratūra dar 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl šio atvejo. Konstatuota, kad ieškovė 2016 m. vasario 24 d. jokių realių (objektyviai patvirtintų) sužalojimų nepatyrė, jos sveikata nesutrikdyta.
Nutarime taip pat konstatuota, kad specialisto išvada, kuria ieškovei nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pripažinta negaliojančia, nes nėra jokių objektyvių duomenų, kad sveikata buvo sutrikdyta.
Prokuratūros manymu, tikėtina, kad daugkartiniai kreipimaisi į gydytojus, nusiskundimai įvairiausių lokalizacijų skausmais neturi realaus trauminio pagrindo ir yra susiję su ieškovės psichoemocine būsena dėl bendros somatinės sveikatos būklės.
Du teismai – dar ne pabaiga
Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovės Onos Ū. ieškinį tenkino iš dalies.
Teismas priteisė iš atsakovės bendrovės „Kauno autobusai“ ieškovei 580 eurų turtinės žalos ir 3,5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės ginčo, kad 2016 m. vasario 24 d. ieškovė lipdama į viešojo transporto autobusą patyrė sužalojimus, nėra.
Vairuotojas, kuris vairavo minėtą transporto priemonę mirė. Vyras ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad pradėjus judėti autobusui apie 1–2 metrus, kažkas autobuse sušuko, kad prispausta moteris, tarp durų buvo išlindę keli pirštai, tačiau autobusui sustojus ir jai įlipus, ji pastabų nereiškė.
Teismas sprendė, kad vairuotojas neužtikrino saugaus keleivių pervežimo, kadangi vairuotojas privalėjo saugiai įlaipinti ir išlaipinti keleivius ir tuo pažeidė keleivių ir bagažo vežimo taisykles.
Teismas pažymėjo, kad po minėto autoįvykio praėjo 7 metai, tačiau ieškovės nurodytus sužalojimus patvirtina jos pačios ieškinyje nurodytos aplinkybės, 2016 m. kovo 15 d. medicinos išrašas, kuriame nurodytas žastikaulio lūžis, dešinio riešo ir dešinės peties patempimai ir gydymo tęsimas.
Bendrovės direktoriaus rašytiniai paaiškinimai, kad ieškovė ranką į autobuso salono vidų kišo jau autobusui uždarius duris, įrodo faktą, kad įlaipinant keleivius autobuso vairuotojas nebuvo tiek apdairus ir atidus, kiek būtina vairuojančiam ir keleivius vežančiam viešuoju transportu vairuotojui, nes turėjo matyti norinčią įlipti moterį.
Nepaisant to, toks sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka. O šį skundą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas nusprendė Kauno apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Tad ši istorija dar gali turėti visiškai kitokią atomazgą.
