Teiginiai, jog Kauno ekonomika smarkiai atsilieka nuo Lietuvos vidurkių, ne iš piršto laužti. Tai patvirtina Statistikos departamento Kauno teritorinės statistikos valdybos pateikti duomenys, apie tai kalba žinomi šalies ekonomistai, rašo "Laikinoji sostinė".
Neseniai atlikta sociologinė apklausa parodė, kad Kaunas pagal gyvenimo kokybę tarp 60 šalies savivaldybių užima tik 49-ąją vietą.
Panagrinėjus duomenis apie šalies gyventojų indėlį sukuriant bendrąjį vidaus produktą (BVP) paaiškėjo, jog Kauno apskrityje sukuriama 13,8 mlrd. litų BVP.
Lietuvos BVP sudaro 70 mlrd. litų. Klaipėdos apskrityje sukuriama 8,4 mlrd. litų vertės BVP, Vilniaus apskrityje – 25,5 mlrd. litų.
Vienam gyventojui Kauno apskrityje tenka 20,2 tūkst. litų BVP, Klaipėdos – 21,9 tūkst. litų, o Vilniaus apskrityje – net 30 tūkst. litų. Tokius rodiklius iš esmės lemia dirbančiųjų skaičius. Kauno apskrityje dirba 42,4 proc. gyventojų, Klaipėdos – 43,6 proc., Vilniaus apskrityje – 46,8 proc.
Kauno mieste tūkstančiui dirbančiųjų tenka 552 pensininkai ir vaikai, o Vilniuje šis rodiklis mažesnis – 479.
Atlyginimai – kuklesni
Pagal statistiką, Kaune pernai dirbo apie 170 tūkst. žmonių, jie sudarė 47 proc. visų miesto gyventojų. Vidutinis kauniečio atlyginimas pernai sudarė 1 250 litų. Lietuvos vidurkis – 1 276 litai. Net Jonavos gyventojų atlyginimo vidurkis yra didesnis nei kauniečių ir sudaro 1 339 litus per mėnesį.
Statistikos departamento duomenimis, Kaunas iš kitų miestų išsiskiria moterų ir vyrų santykiu. Vyrai sudaro apie 44 proc., o moterys – beveik 56 proc. miesto gyventojų. Kituose Kauno apskrities rajonuose vyrų procentas yra didesnis.
Pensininkų miestas
Gyventojų demografiniai duomenys Kaune yra pesimistiškesni nei sostinėje. Natūralus gyventojų prieaugis abiejuose miestuose, kaip ir visoje Lietuvoje, yra neigiamas, tačiau Kaune šis skirtumas buvo 985, o Vilniuje – 382.
Siūlo plėtoti turizmą
Seimo nario, ekonomikos profesoriaus Kęstučio Glavecko nuomone, Kaunas neblogai galėtų uždirbti iš turizmo, tačiau reikia atlikti daug parengiamųjų darbų.
Profesorius pastebėjo, jog dar 300 – 400 mln. litų miestas galėtų gauti atlikęs savivaldybės decentralizaciją.
Tai, kad užsieniečiai sostinėje investuoja keliskart daugiau nei Kaune, niekam ne paslaptis.
Pagal savivaldybės pateiktus duomenis, tiesioginių užsienio investicijos Kaune daugėjo iki 2004 metų. Tais metais jos siekė 1,59 mlrd. litų.
Paskui investicijų kreivė ėmė kristi žemyn. 2005 metais užsienio investicijų apimtys sumažėjo iki 1,44 mlrd. litų, o 2006-aisiais – iki 1,322 mlrd. litų.
Laimutis Genys
