Du Žagarės gyventojai neabejoja, kad būtent nuodingas kontrabandinis spiritas juos pavertė nieko neprisimenančiais žudikais.
Kitados pilimi ir vyšniomis garsėjusi Žagarė (Joniškio r.) šiandien gali pasigirti nebent alubariais. Visko mačiusius jų lankytojus sunku kuo nors nustebinti, tačiau nuo to, ką vieno Žagarės alaus baro lankytojai pamatė 2011-ųjų rugpjūčio 26-osios vėlų vakarą, kai kurie neatsigauna iki šiol.
Tą vakarą, jau visai prieš vidurnaktį, atsilapojus durims vidun įgriuvo nuo girtumo sunkiai ant kojų bepastovintis jaunuolis. Žagarėje visi pažįstami, tad atėjūnui nereikėjo prisistatyti, kad jis – netoliese gyvenantis aštuoniolikmetis Ignas Kanavolas. Jį pamatę alaus mėgėjai nuščiuvo...
Tik nuščiuvo ne dėl to, kad vaikinas garsėja kaip plėšikas ir mušeika – pradėjęs siautėti nuo paauglystės, tuo metu jau buvo 4 kartus teistas už vagystes bei plėšimus. Tada dar buvo rimčiau nesėdėjęs, todėl išvadų nedarė. O kam – juk Švedijoje uždarbiaujantis vaikino tėvas grįžęs namo suskubdavo atlyginti nukentėjėliams žalą ir pasamdyti sūnui gerą advokatą. O tas nenaudėlis, žiūrėk, jau vėl su vyresnių sėbrų kompanija suimtas dėl naujo apiplėšimo.
Kruvinas alaus bare
Tąkart aludės lankytojai išsižiojo dėl I. Kanavolo išvaizdos – jis buvo visas kruvinas! Ne, ne šiaip drabužiai buvo aptaškyti krauju, bet rankos iki alkūnių ir kojos iki kelių tiesiog raudonavo nuo dar šviežio kraujo. Pats I. Kanavolas buvo toks girtas, kad savo kraupios išvaizdos visai nepaisė. Tik sumarmaliavo norįs bokalo alaus, jį išlenkė ir iškėblino.
Reginį aptarinėję baro lankytojai neskubėjo daryti išvadų – gal aršiu būdu garsėjantis vaikinas nudobė kokį šunį, gal vėl susimušė?
Kai kitą rytą pasklido žinia, jog Raktumės gatvės kieme rastas žiauriai nužudytas vietinis pensininkas Albinas Bendžius, policijai ilgai ieškoti pirmojo įtariamojo nereikėjo...
Suimti knarkiantys
Antras įtariamasis – 37 metų Arūnas Augustauskas – buvo suimtas irgi Žagarėje, namie knarkiantis lovoje. Pažadintas jis ilgai negalėjo suprasti, ko iš jo nori policininkai ir kas iškruvino jam rankas, drabužius. Išgirdęs, kad suimamas už žmogžudystę, A. Augustauskas tik nusijuokė. Tačiau netrukus jam jau nebuvo juokinga. Užtai kriminalistai buvo patenkinti – jiems seniai nebuvo pavykę taip lengvai ir greitai atskleisti žiaurią rezonansinę žmogžudystę.
Toji žmogžudystė įvyko spontaniškai, neplanuotai. Rugpjūčio 26-oji buvo rimta proga išgerti – penktadienis. Viename Žagarės kieme I. Kanavolas, už vagystę teistas A. Augustauskas ir dar keli jų sėbrai maukė savo „firminį“ svaigalą – „kaukolinį dinamitą“. Ne, šio gėralo nenusipirksi jokioje parduotuvėje. Tai tiesiog iš skiesto kontrabandinio spirito pagamintas pilstukas, pravardžiuojamas „kaukoliniu“, kuris, kad poveikis būtų stipresnis, užgeriamas stipriausiu „bambaliniu“ alumi.
Įsiuto už žodį
Taigi tą vakarą gerokai apgirtusi kompanija, nusipirkusi dar svaigalų, persikėlė toliau smagintis į kitą kiemą Raktumės gatvėje.
Čia, savo nelaimei, prie vyrų prisidėjo 67 metų pensininkas Albinas Bendžius. Jis šalia I. Kanavolo su A. Augustausku prisėdo, kai kiti du sugėrovai, nebeištvėrę „kaukolinio dinamito“ smūgio į smegenis, jau buvo nurėplioję miegoti.
A. Bendžius irgi nespjaudavo išgerti, bet, šiukštu, nebuvo „pijokas“. Jis prisidurdavo taisydamas žmonėms televizorius, daug dirbo namie. Viena, ko stokojo A. Bendžius – tai lankstumo, diplomatiškumo. Būdavo, vos kas nepatiks – drąsiai visiems rėžia teisybę į akis. Išgėręs porą taurelių, pensininkas tą vakarą irgi kažką pasakė I. Kanavolui su A. Augustausku. Įsiutę už žodį sugėrovai puolė jį mušti...
Neliko sveikos vietos
Vėliau tardomi I. Kanavolas bei A. Augustauskas teisinosi, kad iš po skverno pirktame iš kontrabandinio spirito pagamintame pilstuke, be abejonės, neva būta kažkokių nuodingų priemaišų, nes jiedu neatsimeną nei dėl ko, nei kaip pensininką mušė. O ir mušimu šį procesą sunku pavadinti, nes vyko pats tikriausias žudymas. Apspangę sužvėrėję I. Kanavolas su A. Augustausku žmogų spardė, daužė, šokinėjo jam ant krūtinės ir galvos, kol pavargo. Pailsėję ir dar išgėrę „kaukolinio“, žudė toliau.
Kai skelbdama nuosprendį Šiaulių apygardos teismo teisėja apie 10 minučių vardijo 82 smūgiais padarytus sužalojimus, žurnalistai tyliai šnabždėjosi, kad lengviau būtų buvę pranešti, jei dar kur ant kūno buvo likę sveikos vietos.
Po žmogžudystės, kai A. Bendžius jau senokai gulėjo miręs, pailsęs A. Augustauskas nudribo čia pat prie suoliuko ir užknarkė palaimingu kūdikio miegu. Nusnaudęs valandą jis sunkiai atsistojo ir, šiaip ne taip pasiekęs namus, griuvo į lovą su drabužiais.
Ilgam sutramdyti
Jaunesnis I. Kanavolas po žmogžudystės turėjo daugiau jėgų. Įsikibęs į dviratį jis pajėgė nusvirduliuoti iki baro, ten išgėrė alaus ir zigzagais parsivilko namo išsimiegoti. Kas nutiko po to – jau žinome.
Teisme abu žudikai neneigė mušę A. Bendžių, tik dėl žmogžudystės kaltę vertė vienas kitam. I. Kanavolas net buvo sugalvojęs šiuo metu madingą versiją, kad, girdi, pensininkas prie jo seksualiai priekabiavęs, tačiau sugėdintas pašokusių liudytojų, nužudytojo artimųjų, iškart užsičiaupė.
Už itin žiaurią žmogžudystę I. Kanavolas su A. Augustausku Šiaulių apygardos teisme nuteisti vienodai – kalėti po 14 su puse metų. Aukos artimiesiems abu žudikai įpareigoti solidariai atlyginti 50 000 litų neturtinę žalą.
