Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Rūta (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – aut. past.), kuri domėjosi, kiek veiksmingai padeda nosiai skirti purškalai apsaugai nuo virusų sukurti.
„Mes, trijų asmenų šeima, jau 3 gerus metus naudojame vieną preparatų, purškiamą į nosį, kovai su virusais ir kartu kaip barjerinę priemonę prieš juos sukurti. Kažin, ar jos apsauga iš tiesų moksliškai pagrįsta?
Jaučiuosi tikrai geriau, sergam mažiau, tiesa, tai priemonei išleidžiam nemažai. Buteliukas kainuoja apie 15 eurų, perkam po 2 į mėnesį. Kiek skaičiau priemonės anotacijoje, tai – augalinis preparatas, ne homeopatinis, tai kaip ir turėtų veikti. Bet, matyt, kaukes mums taip pat būtina dėvėti?“ – teiravosi ji.
Į kovą su įvairiais virusais
Specialistai pažymi, kad nors tokio tipo barjerinės priemonės gali turėti teigiamos įtakos padedant ląstelėms apsisaugoti nuo viruso įsiskverbimo, poveikis gali būti trumpas, tad tai tikrai negali atstoti apsauginės veido kaukės.
Kaip portalui tv3.lt pasakojo užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas, bet kuriuo atveju apie tokias papildomas apsaugos priemones reikėtų kalbėti daugiau.
„Šaltuoju metų laikotarpiu, ypač vaikams einant į mokyklą, būtų gerai neužmiršti pasipurkšti nosytę tam, kad gleivinė būtų drėgna, suvilgyta.
Antra, purškale esantis jota karageninas turi didelį neigiamą krūvį, tai reiškia, kad jis pritraukia virusus, kurie pateka į nosį ir lygiai taip pat tuos, kurie yra padauginami ir išskiriami iš ląstelių. Ir tai galios ne tik kovidui, gripui ir paragripui, bet ir kitiems virusams, kurie plinta oro lašeliniu keliu“, – kalbėjo jis.
Medikas pažymėjo, kad minimas produktas yra natūralus, jį leidžiama naudoti net nėščioms, maitinančioms mamoms ir naujagimiams.
„Tai jau tai pasako, kad jis nėra kenksmingas žmogaus organizmui. Be to, nors nėra vaistas, jo kokybė reguliuojama lygiai taip pat kaip vaisto“, – pastebėjo S. Čaplinskas.
Nemato panacėjos
Portalas tv3.lt primena, kad prieš kurį laiką estų mokslininkai net skelbė sukūrę specialų purškalą nuo koronavirusinės infekcijos apsisaugoti.
Paklaustas, ką manantis apie tokius purškiamus preparatus, VUL Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vyresnysis gydytojas otorinolaringologas dr. Darius Rauba tvirtino, kad jie tikrai gali turėti naudos, nors ir nėra panacėja.
Gydytojo aiškinimu, tokio tipo preparatų veikimo principas yra vienodas – jie papildo gleivinės išskiriamų natūralių priešvirusinių medžiagų koncentraciją. O tai padeda palaikyti vietinį humoralinį imunitetą.
„Kai atsirado pirmieji tokie preparatai, kiek domėjausi, tai gamintojai reklamuoja, kad tai gana efektyvus metodas kovoti su virusais. Tačiau kiek teko skaityti straipsnius, visur buvo pabrėžta in vitro, tai reiškia, kad teigiamas antivirusinis poveikis gaunamas tam tikrose laboratorinėse sąlygose“, – pastebėjo jis.
Poveikis per trumpas
Gydytojas pasakojo toliau pradėjęs ieškoti, kaip visa tai veiktų nosies ertmėje, nes tai vis tik yra gyvas organizmas.
„Nosies kvėpuojamoji gleivinė padengta plaukeliais, kurie virpa labai dideliu greičiu – pavyzdžiui, jei darome testą ir padedame cukraus gabalėlį gleivinės priekyje, tai beveik per 15 sekundžių žmogus gali pajusti saldumą nosiaryklėje. Pagal tokį testą sprendžiama, kiek nosies gleivinė gerai dirba.
Visi vaistai, kurie patenka į nosies gleivinę, vienaip ar kitaip yra nunešami į nosiaryklę. Tai jei į nosį supurškiame tų vaistų, pavyzdžiui, lizocimo, kuris pasižymi antivirusinėmis savybėmis ir kurį šiaip išskiria mūsų nosies sekretas, jo yra seilėse, tas lizocimas gleivinėje būna kelias sekundes. Ir trumpo veikimo kartais nepakanka, kad jis duotų pilną savo antivirusinį poveikį“, – komentavo jis.
Kaip pasakojo gydytojas, galvojant, ką daryti toliau, atlikti tyrimai į nosį įdedant vatos tamponėlį, suvilgytą barjeriniais tirpalais.
„Jų poveikis tada yra žymiai geresnis, pasireiškia ir tam tikras antivirusinis poveikis – virusas nepatenka į gleivinę ar jo dauginimasis sustabdomas. Bet tam reikėjo, kad gabalas medžiagos būtų įdėtas į nosį. Mūsų organizmas natūraliai veikia šiek tiek kitaip ir pakankamai greitai tą preparatą gali iš nosies ertmės pašalinti“, – kalbėjo D. Rauba.
Kur gali praversti?
Kai pažymėjo gydytojas, norint pasiekti efektą tokį purškalą reikia naudoti pakankamai dažnai.
„Tai galėtų būti naudinga vyresniems žmonėms, kurių nosies gleivinės funkcija yra kiek sutrikusi ir yra sausesnė. Pavyzdžiui, būtų galima pasipurkšti einant į kokią nors viešąją vietą, parduotuvę, kartkartėmis įsipurkšti važiuojant visuomeniniu transportu. Taip gautume laikiną apsaugą tam kažkuriam kartui prieš tam tikrus įvykius, kontaktus.
Panašiai kaip dezinfekuojasi rankas įeinant į parduotuvę, tai galima prieš įėjimą ir įsipurkšti protektorių. Ir tuo metu, kol būsite parduotuvėje, tai sustiprins gleivinės apsauginę reakciją“, – kalbėjo gydytojas.
Paklaustas, ar tokia priemonė būtų veiksminga vaikams, čia pašnekovas buvo kiek skeptiškesnis vien dėl jų elgesio specifikos.
„Esmė, kad jų veikimo laikotarpis yra pakankamai trumpas, o jei vaikui tik prieš darželį įpurkši, tokio efekto gali nebūti, nes vaikai labai judrūs. Jie apskritai dažniau linkę užsikrėsti, nes yra mažiau „susipažinę“ su virusais, nosys teka visiems šaltuoju metų laiku, tai perdavimas yra stiprus. Bet kuriuo atveju tai tikrai nekenksmingas preparatas, tad vaikų nosiai tikrai nepakenksime.
Pagrindinis dalykas, kad visi šie preparatai daugiau ar mažiau apsaugo ląstelę, sudaro apsauginį sluoksnį, kad virusas neprisikabintų prie ląstelės receptoriaus. Taigi, pavyzdžiui, tiek vaikams, tiek kitiems žmonėms kaip papildomą apsaugos priemonę tokį purškalą galima naudoti prieš kokią šventę ar pasibuvimą, kitose situacijose“, – kalbėjo D. Rauba.
