1943 m. liepos 4 d. aviakatastrofoje žuvo Lenkijos egzilinės vyriausybės premjeras generolas Wladyslawas Sikorskis. Nelaimingas atsitikimas panašėjo į politinę žmogžudystę. Atsitiktinumas ar sąmoksas pašalino neparankų politiką, kuris susipyko su Didžiosios Britanijos ir SSRS vadais dėl savo kietos laikysenos Katynės žudynių klausimu.
Gen. Wladyslaw Sikorski
1939-aisiais Lenkijai pralaimint karą W. Sikorskis per Rumuniją pasitraukė į Prancūziją. 1939 m. rugsėjo 30 d. tapo vyriausybės emigracijoje premjeru, netrukus – Lenkijos kariuomenės vadu.
1941-jų vasarą Lenkijos egzilinė vyriausybė užmezgė diplomatinius santykius su SSRS. Buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią SSRS suformuota vadinamoji generolo Wladyslawo Anderso armija. Iš lenkų kariškių, GULAG‘o kalinių, sudaryti daliniai 1943 m. buvo permesti į Artimuosius Rytus, kur prisijungė prie D. Britanijos ginkluotųjų pajėgų.
W. Andersas, W. Sikorskis, J. Stalinas
1943 m. balandžio 13 d. Berlyno radijas pranešė apie Katynėje atrastus lenkų kariškių palaikus. Sovietai buvo apkaltinti masine žmogžudyste. Balandžio 15 d. Maskvos radijas kaltę suvertė naciams.
W. Sikorskio vyriausybė pareikalavo, kad Katynės žudynes ištirtų Tarptautinis raudonasis kryžius. Stalinas apkaltino tą vyriausybė bendradarbiaujant su naciais ir nutraukė su ja diplomatinius santykius. Sovietų diktatorius ėmė spausti JAV ir D. Britaniją, kad šios pripažintų Maskvoje reziduojančią prosovietišką Lenkijos vyriausybę, vadovaujamą Wandos Wasilewskos.
Katynės klausimu Winstonas Churchillis ir Franklinas D. Rooseveltas viešai palaikė Staliną. Churchillis patikino sovietus, kad D. Britanija priešinsis Tarptautinio raudonojo kryžiaus tyrimui. F. D. Rooseveltas paskyrė specialų įgaliotinį George’ą Earlą, kuriam buvo pavesta ištirti Katynės klausimą žvalgybos kanalais. G. Earlas surinko įrodymų, kad egzekucijas vykdė sovietai, tačiau jo pranešimas buvo įslaptintas, o jis pats ištremtas tarnauti į Vakarų Samo, JAV teritoriją Ramiajame vandenyne.
1943-aisiai JAV ir D. Britanijai sąjunga su SSRS buvo svarbesnė nei sąjunga su W. Sikorskio atstovaujama Lenkija. Katynės klausimu generolas nebuvo linkęs nusileisti. Jis netgi reikalavo, kad D. Britanija nutrauktų ryšius su SSRS.
Liepos 4 d. W. Sikorskis grįžo iš lenkų dalinių inspekcijos Egipte. Apie 23 val. jo lėktuvas pakilo iš Gibraltaro ir už 16 sek. nukrito į vandenį. Žuvo generolas, jo duktė Zofia, dar keli lenkų kariškiai. Išsigelbėjo pilotas. Tačiau penkių keleivių kūnai (tarp jų ir Zofijos) niekada nebuvo rasti.
Zofia Wanda Leśniowska-Sikorska
Birželį Gestapas suėmė du lenkų pasipriešinimo vadus: generolą Stefaną Roweckį ir pulkininką Ignacy Oziewiczių. Įskaitant Sikorskį, lenkai maždaug per mėnesį neteko trijų aukščiausių kariškių.
Žuvus Sikorskiui, Lenkijos egzilinės vyriausybės reikšmė ėmė nykti. Lenkijas nebuvo pakviesta į Teherano konferenciją.
Po avarijos britai iškart atliko oficialų tyrimą, kurio išvados skelbė, jog katastrofos priežastys tiksliai nežinomos.
W. Sikorskio žūtis apaugusi įvairiomis sąmokslo versijomis. Išslaptintų britų oficialių dokumentų komentatoriai pripažįsta, kad saugumas Gibraltaro aerodrome buvo menkas. Tuo metu, kada nesaugomas W. Sikorskio lėktuvas stovėjo Gibraltare, šalia stovėjo SSRS pasiuntinio D. Britanijoje Ivano Maiskio lėktuvas, kuriame buvo apie tuziną sovietų karininkų. I. Maiskis skrido į Sovietų Sąjungą. Vėliau jis teigė tada nieko nežinojęs, jog Gibraltare vienu metu buvęs su W. Sikorskiu. Santykiai tarp Lenkijos egzilinės vyriausybės ir SSRS tada jau buvo nutraukti, ir britai stengėsi, kad W. Sikorskis ir I. Maiskis nesusitiktų, nors, atrodo, nesugebta jų lėktuvų pastatyti toliau vienas nuo kito.
W. Sikorskio žūties metu britų kontržvalgybai Pirėnų pusiasalyje vadovavo Kimas Philby, sovietų šnipas, 1963 m. iš D. Britanijos pabėgęs į SSRS.
W. Sikorskis buvo palaidotas D. Britanijoje. 1993 m. perlaidotas Krokuvoje. 2008-aisiais jo kūnas buvo ekshumuotas siekiant nustatyti mirties priežastis. Pripažinta, kad sužalojimai būdingi aviakatastrofai – generolas nebuvo nunuodytas, pasmaugtas ar nušautas.
Istoriją lemia asmenybės. 1939-aisiais Lenkija, Prancūzija, D. Britanija buvo lygiavertės sąjungininkės. Tačiau Prancūzija dabar yra Jungtinių Tautų Saugumo tarybos nuolatinė narė, o Lenkija ne. Generolas de Gaulle‘is iškovojo Prancūzijai pokarinį statusą. Jei W. Sikorskis būtų likęs gyvas...
***
Šaltiniai:
The Suspicious Death of General Sikorski - 1 (video)
The Suspicious Death of General Sikorski - 2 (video)
The Suspicious Death of General Sikorski - 3 (video)
