„Taip, jūsų augintiniai jus suės, kai numirsite, ir galbūt kiek anksčiau nei būtų padoru“, – 2015 m. „Buzzfeed News“ sakė teismo antropologė Carolyn Rando, pasakodama apie gyvūnus, valgančius jų šeimininkus.
„Jie pradės ėsti jūsų kaklą, veidą ir visas atviras vietas, o vėliau, jei nebūsite atrasti laiku, gali suvalgyti ir viską, kas likę“, – pridūrė ji.
Vienu ypač siaubingu atveju žmogaus kūnas buvo rastas praėjus kelioms dienoms po jo mirties, 1994 m. Jo galva, kaklas ir rankos dalis buvo nuėsti „iki pat kaulo“. Netoliese negyvos gulėjo ir 10 jo kačių. Policija suprato, kad jis mirė perdozavęs vaistų, kuriais taip pat apsinuodijo augintiniai po jo mirties.
Šių dienų palaikų ūkyje (patalpose, kuriose mokslininkai tiria irimą) tyrinėtojai, stebintys maitinimosi žmogaus organizmu veiklą, atidžiai pažvelgė į tai darančias laukines kates, kurias jie dokumentavo tyrime, paskelbtame „Journal of Forensic Science“.
Teismo tyrimų stotyje Whitewater‘yje, Kolorado valstijoje, žmonių palaikai yra laikomi lauke ir dokumentuojami, fotografuojami ir stebimi, kaip ir bet kurioje kitoje įstaigoje ar serijinio žudiko namuose. Šioje vietoje maitėdų veikla stebima žaidimų kameromis, kurios neseniai užfiksavo dvi konkrečias kates, įsliūkinančias į palaikų fermą ir mintančias lavonais.
Pirmoji katė, atėjusi į fermą, ėmė valgyti 79 metų moters kūną, daugiausia misdama minkštais audiniais ir riebalų sluoksniais. Po to kūnas savaitei buvo uždarytas narve nesusijusiam tyrimų projektui, per kurį katė negalėjo jo pasiekti. Kai donorė buvo išimta iš narvo, ta pati katė beveik kiekvieną vakarą per 35 dienas grįždavo pas tą pačią moterį jos valgyti. Vėlgi, ji mito minkštais audiniais, suėdė dalį krūties srities ir atidengė kaulą viršutinėje kairėje rankoje.
Antroji katė mito 70-mečiu vyru. Prie palaikų katė grįžo 10 iš 16 naktų, po to mėnesiui paliko kūną ramybėje, o paskui dar dvi naktis iš eilės mito donoru.
„Ta pati katė buvo kameromis pastebėta visame objekte, tačiau nerodė jokio susidomėjimo jokiais kitais greta esančiais donorais, – rašė tyrėjai. – Katė nesimaitino naujais donorais, kurie buvo atvežti maždaug valgymo metu ir panašiame irimo etape.“
Komanda atkreipia dėmesį, kad tokie laukinių kačių atvejai (komanda mano, kad jos nebuvo prijaukintos, bet gimė ir gyveno laukinėje gamtoje) yra labai reti, nes jos mieliau medžioja, nors tai nėra negirdėta. Jie tikisi, kad ši ataskaita tyrėjams padės suprasti šių maitėdų elgseną, paplitusią JAV, ir padės atskirti prieš ir po mirties padarytus audinio pažeidimus.
„Abiem čia aprašytais atvejais laukinės katės nusitaikė į tas vietas, kuriose anksčiau buvo prasiskverbta, – rašė mokslininkai. – Abi katės pirmenybę teikė palaikams, kurie buvo tik pradėję irti. Misti jos pradėdavo tada, kai lavonai rodė ankstyvus irimo požymius, ir baigdavo prasidėjus drėgnam irimui. Mitimo nutraukimas prasidėjus drėgnam irimui gali būti paaiškinamas tuo, kad katės labiau mėgsta šviežius audinius“.
Vis tiek labiau mėgstate jas, o ne šunis?
