„Šiemet matematikos egzamino Lietuvoje neišlaikė 35 proc. jį laikiusiųjų, bet atsakingųjų už tokius pasibaisėtinus rezultatus ir toliau nėra. Brokas ir abejingumas – tai nuolatiniai mūsų švietimo palydovai. Dėl šių metų rezultatų Lietuvos mokyklų bendruomenės lengvai paklaikusios.
Bet mūsų valstybėje jau tapo įprasta, kad net informacija apie orų permainas skelbiama su didesniu jauduliu nei neregėtai prasti mokinių pasiekimų rezultatai. Ypač matematikos“, – „Žinių radijuje“ teigė G. Sarafinas.
„Žodis „katastrofa“ neatspindi to, kas pastaraisiais metais vyksta su matematikos mokymu Lietuvoje. Ir šios naujienos skelbiamos kaip reta abejingu tonu. Čia dar reikėtų paaiškinti keletą svarbių niuansų. Pirma, matematikos egzaminą laikė ne visi abiturientai, o tik 15300. Jeigu būtų laikę visi, rezultatai būtų dar siaubingesni.
Paprasčiau tariant, dešimt tūkstančių abiturientų matematikos egzamino net nelaikė, nes supranta, kad jos nemoka. O iš laikiusiųjų 35 proc. neišlaikė. Tai yra 5300 jaunuolių. Iš pokalbių su skirtingais pašnekovais paaiškėjo, kad Lietuvoje matematikos gerai išmokomi tik maždaug 3 proc. jaunuolių“, – teigė G. Sarafinas.
Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė teigė, kad iš pokalbių su specialistais, programų rengėjais, su egzaminų vertintojais gali pasakyti, kad tai yra sisteminė problema.
„Tikriausiai tam įtakos vienareikšmiškai turėjo ir karantinas, kurio sąlygomis dabartiniai abiturientai mokėsi vienerius metus.
Antra vertus, iš tikrųjų yra nemažai problemų – tai tas pats moksleivių pamokų nelankomumas, moksleivių mokymosi motyvacija ir mokytojų motyvacija. Daugybė tų sudėtinių, matyt, ir sudaro visą problemos esmę.
Turbūt nepasakysiu nieko naujo, bet visa Europa susiduria su panašia situacija, yra susilpnėję mokinių gebėjimai ir mokymosi pasiekimai tiek gamtos mokslų, tiek tiksliųjų mokslų.
Akivaizdu, kad šiai dabartiniai moksleivių kartais taikomi mokytojų metodai tikriausiai nėra tinkami ar pakankami. Tiksliausiai dėl tos priežasties reikėtų ir peržiūrėti metodiką.
Visi žinote, kad keisis bendrosios programos, egzaminų reikalavimai, vidurinio ugdymo programa, bus slenkstiniai patikrinimai ir bus daugiau tų patikrinimų ir rezultatų“, – spaudos konferencijoje sakė R. Krasauskienė.
Ministrė atsistatydinti nežada
Švietimo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad atsakomybę dėl prastų egzaminų rezultatų ji priima, bet atsistatydinti neketina.
„Aš atsakymobę prisiemiau ir prisiimsiu, kasdien tai darau, bet yra lengviausia pabėgti ir sakyti tai ne mano biznis. Aų noriu sprendimus iki galo įgyvendinti“, – sakė ministrė, pabrėžusi, kad dabar matematikos darbus, tiesa ne visus, dar kartą peržiūri ekspertai.
Tai, pasak jos, tie žmonės, kurie nėra niekaip susiję su matematikos egzamino ruošimu ar tikrinimu. Ministrė tikino, kad šiuo metu labai svarbu įvertinti matematikos egzamino rezultatus ir tokių rezultatų priežastis, todėl papildomi tikrinimai nėra „gumos tempimas“, o atsakingas darbas.
Ji taip pat patvirtino, kad kol kas nėra žinomi ir fizikos, chemijos egzaminų rezultatai, jie bus paskelbti liepos 12 dieną, o apeliacijas moksleiviai galės teikti iki liepos 23 dienos. Ministrė pripažino, kad be kitų problemų, sudėtinga ir tai, kad trūksta matematikos mokytojų, nors paskatų tokiais tapti – nemažai.
„Padaryta nemažai: yra suteikiamos galimybes tobulintis, gauti antrą kvalifikaciją, ateiti iš kitų sričių. Taip pat yra paskirtos stipendijos prioritetinėse srityse, taip pat ir matematikos besimokantiems“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Kiek anksčiau ministrė pripažino, kad matematikos rezultatai blogesni nei prieš porą metų.
„Nors rezultatai dar nepaskelbti, žinome, kad matematikos egzamino rezultatai yra blogesni nei pernai, panašūs į 2020 metų rezultatus. Negali būti kompromisų, kai kalbame apie vaikų ateitį lemiančius sprendimus“, – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime cituojama J. Šiugždinienė.
Tuomet matematikos egzaminą išlaikė 67,61 proc. kandidatų.
Egzaminuose staigmenos
Tuo metu kitų egzaminų rezultatai, ministerijos vertinimu, pateikė ir teigiamų staigmenų. Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą abiturientai išlaikė geriausiai per pastaruosius aštuonerius metus: mažiausiai neišlaikiusiųjų ir didžiausia dalis pasiekusiųjų aukštesnįjį pasiekimų lygmenį.
Geografijos egzaminą abiturientai išlaikė geriausiai, palyginti su pastarųjų devynerių metų rezultatais: mažiausiai neišlaikiusiųjų, didžiausia dalis pasiekusiųjų aukštesnįjį pasiekimų lygmenį.
Vokiečių kalbos brandos egzaminą išlaikė visi laikiusieji, šimtukų daugiau nei pernai. Prancūzų kalbos egzaminą išlaikė visi abiturientai, bet šimtukų nėra.
Tačiau biologijos egzamino rezultatai yra šiek tiek prastesni nei įprastai, mažiau abiturientų surinko 100 taškų.
