Šis posėdis gali nulemti įtemptų santykių tarp Ispanijos ir jos maištingo rytinio regiono ateitį.
135 deputatus turintis Katalonijos parlamentas, kuriame separatistai turi daugumą, posėdį pradės 17 val. (18 val. Lietuvos laiku).
Tuo pat metu Ispanijos sostinėje į posėdį susirinks Senato komitetas, turintis parengti regiono institucijų, policijos bei finansų kontrolės perėmimo planą. Jis bus įgyvendintas, jei Katalonija neatsisakys savo ketinimų atsiskirti.
Abi pusės nusiteikusios ryžtingai.
„Vyriausybė nepalieka mums jokio kito pasirinkimo, todėl pasitelkę geriausias institucines priemones ginsime pilietines laisves“, – trečiadienį Ispanijos televizijai sakė Katalonijos vadovo pavaduotojas Oriolis Junqueresas (Uriolis Žunkerasas).
Ispanijos teisingumo ministras Rafaelis Catala (Rafaelis Katala) pažymėjo, kad nepriklausomybės paskelbimas „neturės teisinės galios“, tačiau turės „pasekmių kriminaliniu požiūriu“.
Katalonijos vadovas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) trečiadienį vėlai vakare sušaukė skubų pasitarimą su savo kabineto nariais ir už nepriklausomybę pasisakančių pilietinių grupių atstovais, pranešė žiniasklaida.
C. Puigdemont'as ketvirtadienį perspėjo, kad krizė dėl jo nepriklausomybės vajaus tik padidės, jei Ispanija įvykdys savo pažadą suspenduoti regiono autonomiją.
„Atimdama Katalonijos politinę autonomiją vyriausybė sukurs dar rimtesnę, neeilinę situaciją“, – rašė C. Puigdemont'as laiške Ispanijos Senatui.
Jeigu Senatas penktadienį pritartų priemonėms dėl Katalonijos galių atėmimo, tai būtų Ispanijos konstitucijos „įžeidimas“, pridūrė regiono lyderis.
Sunkiausia pastarųjų dešimtmečių krizę Ispanijoje sukėlė spalio 1 dieną Katalonijos organizuotas referendumas dėl šio pusiau autonominio regiono, sukuriančio maždaug penktadalį visos šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), nepriklausomybės.
Madrido uždraustame referendume už atsiskyrimą nuo Ispanijos pasisakė 90 proc. balsavusiųjų.
7,5 mln. gyventojų turintis regionas įnirtingai gina savo savitą kalbą bei kultūrą ir ilgą laiką sunkiai siekė autonomijos, kuri buvo atkurta tik po Francisco Franco (Fransisko Franko) diktatūros žlugimo.
F. Franco valdė Ispaniją geležiniu kumščiu nuo 1939 metų iki savo mirties 1975-aisiais. Jis ėmėsi represinių priemonių prieš Kataloniją ir atėmė iš jos valdžios įgaliojimus bei uždraudė institucijose vartoti katalonų kalbą.
Visgi Katalonijos visuomenė yra smarkiai susiskaldžiusi nepriklausomybės klausimu. Spalio 1-osios referendume dalyvavo tik 43 proc. tokią teisę turėjusių katalonų, nes daugelis atsiskyrimo priešininkų nusprendė nebalsuoti referendume, kurį Ispanijos teismai paskelbė neteisėtu.
„Bendrasis interesas“
Po referendumo C. Puigdemont'as vienašališkai paskelbė nepriklausomybę ir iškart ją suspendavo, paraginęs Madridą sėsti prie derybų stalo.
Centrinė vyriausybė savo ruožtu paskelbė, jog ketina pasinaudoti Konstitucijos 155-uoju straipsniu, suteikiančiu jai įgaliojimus susigrąžinti bet kurio maištingo regiono kontrolę.
Straipsnis suteikia vyriausybei miglotas ir dar niekada nenaudotas galias imtis veiksmų, kai iškyla grėsmė šalies „bendrajam interesui“.
Senatas, kuriame daugumą turi ministro pirmininko Mariano Rajoy (Mariano Rachojaus) Liaudies partija, turėtų patvirtinti priemones, atimsiančias iš C. Puigdemont'o ir jo vyriausybės visus įgaliojimus.
Šios priemonės įsigalios šeštadienį pusės metų laikotarpiui – kol bus sušaukti nauji rinkimai ir prisaikdintas naujasis Katalonijos parlamentas.
Kai kurie C. Puigdemont'o vyriausybės nariai ragino jį neskelbti nepriklausomybės, kad būtų išvengta tiesioginės konfrontacijos su Madridu, o surengti pirmalaikius Katalonijos parlamento rinkimus.
Kaip besibaigtų ši diena, stebėtojai nuogąstauja, kad Madrido ir Katalonijos priešprieša gali išprovokuoti neramumus regione, į kurį po referendumo jau sumažėjo turistų srautai, o beveik 1 500 įmonių iškėlė iš jo savo juridines būstines.
