Visi 72 separatistai įstatymų leidėjai, sudarantys daugumą šio šiaurės rytinio regiono 135 vietų parlamente, nubalsavo už rezoliuciją, kurioje sakoma, kad Katalonija sieks iki 2017 metų tapti nepriklausoma respublika.
Nors ši rezoliucija nėra teisiškai įpareigojanti, ji ragina regioninę asamblėją per 30 dienų pradėti rengti teisės aktus, pagal kuriuos būtų sukurta atskira socialinio draudimo sistema ir iždas, o visišką nepriklausomybę būtų galima paskelbti jau 2017 metais.
„Šia rezoliucija iškilmingai pradedame valstybės kūrimą“, – deputatams sakė Katalonijos prezidento Arturo Maso aljanso „Junts pel Si“ („Kartu už „Taip“) narys Raulis Romevas.
Dokumentui taip pat pritarė ir mažesnė ultrakairioji separatistinė partija CUP.
Rezoliucijos už atsiskyrimą priėmimas taps dar vienu dideliu rūpesčiu šalies premjerui Mariano Rajoy prieš visuotinius rinkimus ateinantį mėnesį.
Ispanijos konservatyvioji centrinė vyriausybė jau pažadėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad katalonų rezoliucija būtų pripažinta niekine, jeigu ji būtų priimta.
Jeigu teismas – kaip tikimasi – atsižvelgs į vyriausybės raginimą, katalonų rezoliucija būtų automatiškai įšaldyta, kol teisėjai išklausys argumentus ir priims sprendimą.
Tačiau deklaracijos autoriai tai numatė: dokumente sakoma, kad secesijos procesas nebus priklausomas nuo sprendimų, priimamų kokių nors Ispanijos institucijų arba teismų.
Ispanijos vyriausybė apskųs teismui Katalonijos parlamento priimtą separatistinę rezoliuciją
Ispanijos premjeras Mariano Rajoy pirmadienį pareiškė, kad jo vyriausybė apskųs Konstituciniam teismui rezoliuciją, už kurią nubalsavo Katalonijos regiono parlamentas, pradėdamas atsiskyrimo nuo Ispanijos procesą.
Premjeras sakė žurnalistams, kad po trečiadienį įvyksiančio nepaprastojo ministrų kabineto posėdžio „aš pasirašysiu kreipimąsi į (Konstitucinį teismą) dėl (priimtos rezoliucijos) prieštaravimo konstitucijai ir prašysiu ... nedelsiant sustabdyti šią iniciatyvą bei visus jos tikėtinus padarinius“.
M.Rajoy vyriausybė rugsėjį sustiprino Konstitucinio teismo galias, suteikdama jam galimybę greitai nušalinti nuo pareigų lyderius, nevykdančius teismo nutarimų. Tas žingsnis buvo aiškiai nutaikytas prieš katalonų separatistų pastangas.
Madridas taip pat kėlė galimybę pasinaudoti Ispanijos konstitucijos 155-uoju straipsniu, leidžiančiu centrinei vyriausybei įvesti tiesioginį valdymą regione, jeigu jo vyriausybė peržengia įstatymų nustatytus įgaliojimus, arba sustabdyti jo finansavimą.
