Katalonijos viceprezidentas Oriolis Junquerasas (Uriolis Žunkerasas) sakė, kad derybų su centrine vyriausybę ašis „privalo būti (Katalonijos) respublikos suformavimas ir mūsų įsipareigojimas būti nepriklausomiems“.
„Geriausias būdas nepriklausomai respublikai pasiekti – tartis su visais, įskaitant tarptautinę bendruomenę“, – Katalonijos kairiosios respublikonų partijos (Esquerra Republicana de Catalunya , ERC) nariams Barselonoje sakė O. Junqueras.
Šio turtingo regiono siekis atsiskirti nuo Ispanijos įžiebė šių laikų didžiausią šalies politinę krizę.
Spalio 1-ąją Katalonijos lyderiai surengę uždraustą referendumą, kuriame, anot separatistų, 90 procentų rinkėjų nubalsavo už atsiskyrimą. Regiono prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) sakė priėmęs „Katalonijos žmonių mandatą paskelbti nepriklausomą respubliką“.
Tačiau paskelbtą nepriklausomybė C. Puigdemont'as iš karto suspendavo, siekdamas dialogo su Madridu, nors premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) ne kartą pareiškė, kad Katalonijos nepriklausomybės klausimas nediskutuotinas.
Dėl šios miglotos padėties centrinė vyriausybė suteikė C. Puigdemont'ui laiko iki pirmadienio ryto apsispręsti, ar jis tikrai nori eiti nepriklausomybės keliu.
Jeigu pasirinks šį variantą, C. Puigdemont'ui iki spalio 19 d. bus suteikta galimybė persigalvoti. Pasak premjero, jeigu tai nebus padaryta, Madridas įves pusiau autonominio regiono tiesioginį valdymą.
Užsitęsus nežinomybei, dešimtys įmonių savo būstines perkėlė iš Katalonijos į Madridą. Baiminamasi, kad krizė stipriai paveiks regiono ekonomiką ir net sulėtins Ispanijos augimo galimybes.
Madridas ir ES valstybės narės spaudžia C. Puigdemontą palikti Kataloniją Ispanijos dalimi, bet jo sąjungininkai Katalonijos parlamente nori, kad regionas atsiskirtų iš karto.
O. Junquerasas, atsidūręs tyrėjų taikiklyje dėl įtariamo pilietinio nepaklusnumo, įgaliojimų viršijimo ir viešųjų lėšų švaistymo referendumui organizuoti, pareiškė, kad visi katalonai turėtų „susivienyti Katalonijos labui“.
