Ši demonstracija buvo atsakas į anksčiau šeštadienį premjero Mario Rajoy (Marijaus Rachojaus) paskelbtus planus nušalinti separatistų vadovaujamą autonominio Katalonijos regiono administraciją ir surengti naujus rinkimus.
Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) ir jo vyriausybė įžiebė didžiausią per kelis dešimtmečius Ispanijos politinę krizę, spalio 1-ąją surengę referendumą dėl nepriklausomybės, nors tokį žingsnį buvo uždraudęs Madridas ir šalies Konstitucinis Teismas.
Dabar M. Rajoy ketina prašyti Senato leidimo nušalinti C. Puigdemont'ą ir jo kabinetą, o jų postus perduoti centrinės vyriausybės ministrams.
Vėliau kreipęsis per televiziją C. Puigdemontas savo ruožtu pasmerkė „su demokratiniu požiūriu nesuderinamą“ Madrido sprendimą ir pareiškė, kad centrinė vyriausybė nesilaiko įstatymų viršenybės. Regiono vadovas taip pat paragino Katalonijos parlamentą skubiai surengti nepaprastąjį posėdį ir per jį apsvarstyti bei balsuoti, kaip reikėtų atsakyti į Ispanijos vyriausybės „mėginimą nušluoti“ regiono autonomiją.
C. Puigdemont'as pareiškė, kad M. Rajoy planas pakeisti jį ir kitus regiono administracijos narius yra „mėginimas pažeminti“ Kataloniją ir „puolimas prieš demokratiją“.
Vis dėlto Katalonijos lyderis buvo atsargus ir savo kalboje nė karto nepaminėjo žodžio „nepriklausomybė“.
Tūkstančiai demonstrantų
Barselonos policija nurodė, kad regiono sostinėje į gatves išėjo apie 450 tūkst. žmonių. Daugelis jų skandavo „Laisvė!“ ir „Nepriklausomybė“, mojavo Katalonijos separatistinėmis geltonos, raudonos ir mėlynos spalvos vėliavomis.
„Jaučiuosi labai įtūžusi ir nepaprastai nuliūdusi, – sakė 22 metų banko darbuotoja Meritxell Agut (Meričel Agut). – Jie sutrypė mūsų, katalonų, teises ir idėjas.“
Madridas gali perimti Katalonijos policijos kontrolę ir pakeisti regiono visuomeninės žiniasklaidos vadovus. M. Rajoy sakė, kad jo vyriausybė neturi kitos išeities, susidūrusi su didžiulia grėsme Ispanijos nacionalinei vienybei.
Premjeras pridūrė, kad per ateinančius šešis mėnesius pusiau autonominiame regione turi būti surengti rinkimai.
Šioms priemonėms dar turi pritarti Senatas, o visas procesas užtruks apie savaitę. Vis dėlto parlamento aukštuosiuose rūmuose daugumą turi M. Rajoy konservatyvi Liaudies partija (PP), o jos pastangas užkirsti kelią Ispanijos skilimui palaiko kitos didžiosios partijos..
Autonomijos klausimas Katalonijoje yra labai opus. C. Puigdemontas pareiškė, kad premjero sprendimą laiko „blogiausiu puolimu“ prieš Katalonijos žmones ir institucijas nuo generolo Francisco Franco (Fransisko Franko) 1939 metais įvykdyto šio regiono vyriausybės panaikinimo.
Šis turtingas rytinis regionas, turintis 7.5 mln. gyventojų, įnirtingai gina savo savitą kalbą ir kultūrą. Katalonijos vyriausybė iki šiol kontroliavo savo teisėsaugą, švietimą ir sveikatos apsaugą.
„Žaidimas gali baigtis blogai“
Pagal konstitucijos 155-ąjį straipsnį, Madridas turi galią susigrąžinti bet kurio maištingo regiono kontrolę, bet šia teise dar niekada nebuvo pasinaudojęs.
M. Rajoy sakė, kad ši priemonė yra kraštutinė, bet jos teko imtis C. Puigdemont'ui nesutinkant atsakyti grasinimo paskelbti nepriklausomybę po spalio 1-osios referendumo, pripažinto prieštaraujančiu konstitucijai.
„Tai nebuvo mūsų troškimas arba ketinimas, – pažymėjo M.Rajoy. – Taikome 155-ąjį straipsnį, nes demokratinės šalies vyriausybė negali sutikti, kad įstatymų nepaisoma.“
Barselonos autonominio universiteto politologijos profesorius Oriolis Bartomeusas sakė, kad centrinė vyriausybė smarkiai rizikuoja.
„Šis žaidimas Rajoy vyriausybei gali baigti blogai, labai blogai“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
„Tai bus panašu į kolonijinę administraciją, o nepriklausomybės šalininkai tai laikys okupacija“, – aiškino akademikas.
Barselonos merė Ada Colau (Ada Kolau), nors ir nepritarianti nepriklausomybės užmojams, savo „Twitter“ žinutėje rašė: „Rajoy suspendavo Katalonijos savivaldą, dėl kurios kovojo daugybė žmonių. Rimta ataka prieš kiekvieno teises ir laisves.“
Priešrinkiminės agitacijos kampanija gali trukti 54 dienas, tad nauji regiono valdžios rinkimai galėtų įvykti vėliausiai birželio viduryje.
Įvairaus plauko separatistai, pradedant C. Puigdemont'o konservatoriais, baigiant kraštutiniais kairiaisiais, dominavo Katalonijos parlamente nuo vėliausių rinkimų 2015 metais – jiems dabar priklauso 72 vietos iš 135.
Prokurorai šeštadienį sakė patrauksiantys buvusį žurnalistą C. Puigdemont'ą atsakomybėn už „maištą“, jeigu jis mėgins paskelbti nepriklausomybę. Už tokį nusikaltimą gresia iki 30 metų laisvės atėmimo.
Įsikišo futbolo milžinai
Barselonos futbolo klubo, vieno žinomiausių pasaulyje Katalonijos tapatybės simbolių, prezidentas Josepas Maria Bartomeu (Žozepas Marija Bartomėjus) išreiškė palaikymą regiono institucijoms.
„Privalome pakartoti savo absoliutų palaikymą Katalonijos demokratinėms institucijoms, išrinktoms jos žmonių“, – sakė jis ir paragino pademonstruoti „pilietišką ir taikią“ reakciją į M. Rajoy sprendimą.
C. Puigdemont'as sakė turįs mandatą paskelbti nepriklausomybę, nes per referendumą, kurį temdė griežti policijos veiksmai prieš rinkėjus, 90 proc. balsavusiųjų pasakė „taip“ suverenumui. Tačiau rinkėjų aktyvumas buvo tik 43 proc., nes daug Ispanijos vienybės šalininkų, Konstituciniam Teismui paskelbus referendumą neteisėtu, jame nedalyvavo.
Apklausos rodo, kad regione, generuojančiame apie penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto, atsiskyrimo šalininkų ir priešininkų stovyklos yra apylygės.
Ši krizė kelia nerimą Europos Sąjungai, prislėgtai Didžiosios Britanijos sprendimo palikti Bendriją. Be to, suverenumo siekis paveikė ir Katalonijos ekonomiką: jau beveik 1 200 bendrovių perkėlė savo juridines buveines į kitus Ispanijos regionus, kad sumažintų galimą žalą dėl nestabilumo.
