Rinkimų apylinkės Barselonoje darbą pradėjo apniukusį rytą, ant pastatų plevėsuojant raudonos ir geltonos spalvų Katalonijos vėliavoms. Iš viso regione, kur veikia beveik 2,7 tūkst. rinkimų apylinkių, balsuoti gali daugiau kaip 5,5 mln. iš 7,5 mln. Katalonijos gyventojų.
Nepriklausomybės šalininkų aljansas, kuriam vadovauja regiono prezidentas Arturas Masas, pažadėjo siekti nepriklausomybės paskelbimo iki 2017 metų, jei užsitikrins daugumą regiono parlamente, net jei sugebės tai padaryti ir be daugumos balsų.
Ispanijos centrinė vyriausybė atsiskyrimą laiko nelegaliu ir ragina šalį išlikti vieningą, ketvirtai pagal dydį euro zonos ekonomikai atsigaunant po recesijos.
Ant kortos pastatyta Katalonijos ateitis
Madridas sako, kad Katalonija iškris iš Europos Sąjungos (ES) ir euro zonos, jei atsiskirs nuo Ispanijos.
„Katalonija sprendžia savo ateitį Europoje“, – sekmadienį skelbia antraštė pirmajame centro dešinės nacionalinio laikraščio „El Mundo“ puslapyje.
„Ant kortos pastatyta Katalonijos ateitis“, – rašo katalonų dienraštis „La Vanguardia“.
Centro kairės nacionalinis „El Pais“ savo pirmajame puslapyje šiuos rinkimus vadina istoriniais.
Nacionalistai savitą kalbą ir kultūrines tradicijas turinčioje Katalonijoje skundžiasi, kad iš Madrido gauna mažiau, nei sumoka mokesčių.
Remia Barackas Obama
Separatistiniai reikalavimai suintensyvėjo pastaraisiais ekonominės krizės metais.
A.Masas nori, kad Katalonija pasektų Škotijos bei Kvebeko Kanadoje pavyzdžiu ir surengtų balsavimą dėl nepriklausomybės, nors abiejuose minėtuose regionuose dauguma rinkėjų atmetė atsiskyrimą.
Kadangi Madridas blokavo A.Maso pastangas surengti tiesioginį referendumą, jis šio sekmadienio rinkimus į regiono parlamentą vaizduoja kaip netiesioginį balsavimą dėl atsiskyrimo.
Madridas šiame ginče užsitikrino paramą iš tokių pasaulio lyderių, kaip JAV prezidentas Barackas Obama ir britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas, kurie reiškė pritarimą Ispanijos vienybei.
