Tęsdami ekumeninį bendradarbiavimą ir įgyvendindami 2011 m. sausio 10 d. Kaune vykusios konferencijos „Krikščionys iššūkių šeimai akivaizdoje“ nuostatas, mes, Katalikų, Stačiatikių ir Evangelikų liuteronų Bažnyčių Lietuvoje vyskupai, norime išsakyti savo nuomonę dėl dirbtinio apvaisinimo reglamentavimo Lietuvoje.
Įvertindami nevaisingumo problemą, norime pareikšti savo solidarumą su nevaisingais sutuoktiniais. Tačiau pagalba nevaisingumo atveju negali peržengti pagarbos žmogaus gyvybei, orumui bei šeimai ribų. Žmogiškasis orumas reikalauja, kad žmogaus gyvybė būtų perduodama asmenišku ir sąmoningu veiksmu šeimoje per santuokinį aktą.
Todėl krikščioniškoji etika niekada nepritars gyvybės pradėjimui mėgintuvėlyje (in vitro). Taip pat nepriimtinas trečiųjų asmenų lytinių ląstelių naudojimas apvaisinimui, paminant ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos ginamą prigimtinę vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus.Krikščioniškoji etika atliepia šiandienos medicinos mokslo įrodytą tiesą, kad žmogaus gyvybė atsiranda nuo prasidėjimo momento. Todėl jau nuo zigotos susidarymo savo egzistavimą pradeda unikalus asmuo, kuriam turi būti užtikrinta prigimtinė teisė į gyvybę. Netoleruotina, kai yra manipuliuojama sąvokomis, siekiant embrioną pavadinti „conceptus“ arba teigiant, kad žmogaus gyvybė atsiranda nuo įsitvirtinimo gimdoje ar net nuo širdies veiklos pradžios.
Taip sudaromos sąlygos paminti prigimtinę teisę į gyvybę ir su embrionu siekiama elgtis tik kaip su paprasta biologine medžiaga. Krikščioniškajai etikai visiškai nepriimtinas perteklinių embrionų kūrimas, jų šaldymas ir naikinimas pasibaigus „galiojimo terminui“. Juo labiau kad egzistuoja moterį nuo papildomo hormoninio stimuliavimo apsauganti alternatyva – kiaušialąsčių šaldymas. Atsisakymas kurti perteklinius embrionus apsaugotų sutuoktinius nuo didelių moralinių dilemų ir dvasinių kančių tais atvejais, kai dėl gyvenimiškų aplinkybių embrionų panaudojimas tampa neįmanomas.
Ypač krikščioniškajai etikai yra nepriimtini selektyvūs abortai (vadinamoji embrionų redukcija), kurie būtų atliekami iki pat vaiko gimimo. Embrionų redukcijos įteisinimas Dirbtinio apvaisinimo įstatyme Lietuvoje įstatymo lygmeniu įteisintų abortą ir prasilenktų tiek su Valstybės deklaruojama šeimos politika, tiek ir su Dirbtinio apvaisinimo įstatymo tikslu – kurti gyvybę. Socialiai neatsakinga būtų skirti finansavimą tokioms prieštaringoms praktikoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, apeinant šalyje galiojančią kompensavimo tvarką, kai yra daug ligonių ir netgi vaikų, sergančių gyvybei pavojingomis ligomis ir gydymui negaunančių pakankamo finansavimo.
Tikinčiuosius mūsų Bažnyčių narius Seime, ypač tas politines jėgas, kurios savo programose deklaruoja krikščioniškąsias vertybes, raginame išlikti ištikimiems savo rinkėjams bei sau patiems priimant sprendimus dėl dirbtinio apvaisinimo reglamentavimo Lietuvoje.
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
Vyskupas Mindaugas Sabutis
Kunigas Vitalijus Mockus
