Palyginti su 2017-aisiais, ši suma išaugo dvigubai.
Pasak Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio, Bažnyčiai daugiau lėšų skirta, nes bus remontuojamos kelios bažnyčios. Tai nutarta dar praėjusių metų pabaigoje vyskupų prašymu.
„Viskas remiamasi vyskupų prašymais (...). Jeigu pažiūrėsite patvirtintą biudžetą, tai (pinigų reikia – BNS) atskiroms bažnyčioms, kur buvo prašymai. Kiek prisimenu, Panevėžio parapijos vienai bažnyčiai. Kiek prisimenu, penkios ar šešios bažnyčios ir įeina tos sumos, todėl ji aritmetiškai padidėja (...) Ten įvairiausiems remontams arba buvusių statybų pabaigimui“, – BNS sakė A. Stončaitis.
Jis teigė, kad daugiau pinigų bažnyčių remontui skirta ir pernai dėl popiežiaus vizito, tačiau remontuotos tik tos bažnyčios, kuriose lankėsi popiežius.
Remiantis Finansų ministerijos BNS pateiktais dokumentais, įvairiems katalikų bažnyčios pastatų remontams bus skiriama 350 tūkst. eurų iš daugiau nei 1,2 mln. eurų.
Už 100 tūkst. eurų bus remontuojamos Rokiškio šv. apaštalo ir evangelisto Mato bažnyčios grindys. Po 50 tūkst. eurų numatyta skirti Lazdijų šv. Onos parapijos bendruomenės namų, Vilniaus pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblio bei Grigiškių Šventosios Dvasios, Vandžiogalos Švč. Trejybės, Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Benedikto bažnyčių remontui ir tvarkybos darbams.
Dar 109 tūkst. eurų bus skirta žemaičių vyskupų S. M. Giedraičio ir J. A. Giedraičio palaikų konservavimo darbams atlikti bei sarkofagams su reikalinga įranga įsigyti.
Kaip teigia Finansų ministerija, likusius 779,9 tūkst. eurų bažnyčia skirs kultūrai, švietimui bei labdarai.
Pernai Lietuvos katalikų bažnyčiai skirta 1 mln. 94,9 tūkst. eurų, 2017 ir 2016 metais – 626,5 tūkst. eurų, o 2015 metais – 570,84 tūkst. eurų.
Kovo pradžioje lėšų skirta ir kitoms tradicinės religinės bendruomenės, tačiau joms finansinė parama daugiausia sudaro po kelis tūkstančius eurų. Daugiau – 68,7 tūkst. eurų – teko stačiatikiams, 12,6 tūkst. eurų – evangelikams liuteronams.
