Tauta nemėgsta Seimo. Visi tą žino. Tiesa, vertėtų paklausti kodėl? Klausimas nėra jau toks banalus. Juk seimūnų darbas - leisti įstatymus. Tačiau tai žmonių visai nedomina. Nuomonę jie susidaro iš kitų faktų. O kadangi seimūnai ne taip jau dažnai bendrauja su žmonėmis, tai nenuostabu, kad reitingai žemi.
Kažkada buvo manyta, kad sukūrus teisės pagrindus šalyje parlamento darbas taps ne toks intensyvus ir kiekybės vietą užims kokybė. Su kiekviena sesijos pradžia tikimasi, kad konvejerinis įstatymo kepimų mechanizmas pagaliau liausis. Tačiau dar niekad taip neįvyko. Keturioliktais atkurtos nepriklausomybės metais Seimas tebekepa įstatymus dideliu greičiu ir tas greitis tik didėja.
Per trylika nepriklausomybės metų priimti 6197 teisės aktai. Tarp jų 3812 įstatymų. 2941 įstatymas iš priimtųjų šiandien veikia, t.y. veikia apie tris ketvirtadalius visų priimtų įstatymų. Dabartinės kadencijos Seimas pats darbščiausias. Priimtų įstatymų skaičiumi jis jau lenkia tiek Aukščiausios tarybos - Atkuriamojo Seimo, tiek 1992-1996 metų kadencijos Seimą. Atrodo, pralenks ir 1996-2000 metų Seimo pasiekimus.
Prieš kelerius metus priimtus įstatymus reikia keisti, nes atsiranda nauji interesai, naujos idėjos, o dar ir Europos integracijos faktorius. Artėjanti narystė Seimą spaudžia gal net labiau nei kurią nors kitą organizaciją. Įstatymų kokybė taip pat ne pati geriausia - kai kurie jų, tokie kaip Alkoholio kontrolės, Azartinių lošimų ir pan., keičiami kiekvienoje sesijoje. Referendumo įstatymas kelis kartus keistas per kelis pastaruosius mėnesius.
Šioje sesijoje vien Vyriausybė nutarė siūlyti Seimui į pavasario sesijos darbų programą įtraukti 214 teisės aktų projektų, kuriuos jau parengė ar dar parengs Vyriausybė. Be jų, daugybė pačių parlamentarų iniciatyvų, nutarimų, ratifikavimų, reorganizavimų, kurie užduočių Seimui skaičių priartins prie 400. Pasak Seimo pirmininko Artūro Paulausko šiose sesijoje eurointegracinių įstatymų liko tik apie 30, t.y. mažiau negu anksčiau. Tarp jų tokie, kurių priėmimas tebėra kontroversiškas - tai dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo atleidžiamų iš darbo darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo projektas, pinigų plovimo prevenciją reglamentuojantis teisės aktas ir pan. Jiems teikiamas prioritetas. Numatoma pakeisti kai kurias Mokesčių administravimo, Žemės tvarkymo ir administravimo, Saugomų teritorijų, Ūkinių bendrijų įstatymų nuostatas. Bus parengti Socialinės apsaugos pagrindų, Darbo užmokesčio indeksavimo, Piniginės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms, Pensijų kaupimo ir kiti įstatymų projektai. Konstitucinio teismo sprendimas dėl teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą sukels gal net ne vieną teisinę bataliją. Premjeras Algirdas Brazauskas, kalbėdamas apie sesijos darbų programą savo ruožtu pabrėžė ir įstatymų, reikalingų kultūrai, svarbą.
Galima prognozuoti, kad gal tik didesnė pusė užsibrėžto darbo bus padaryta. Toks konvejerinio darbo principas. Seimo laukia konvejeriu ateinantys nebaigti praeitos sesijos darbai (per pusantro šimto), o dabartiniai bus nukelti rudeniui. Praeitoje rudens sesijoje priimta iš viso 280 teisės aktų, tarp jų 208 įstatymai, iš kurių daugiau kaip 20 vadinamieji eurointegraciniai. Praėjusių metų rekordas - gruodžio 10 diena, kuri papildė Lietuvos įstatymus net 63 teisės aktais. Iki gruodžio 10 d. rudens sesijoje vidutiniškai per posėdį priimta po 4,8 teisės akto (2002 m. pavasarį - po 4). Tačiau daugiau kaip 40 proc. Seimo rudens darbų programoje numatytų teisės aktų nepateko į darbotvarkę (nebuvo nei pateikti, nei tobulinti).
Seimo nariai, regis, beveik tikri darbštuoliai, kuriems, be tiesioginių pareigų, gyvenimas primeta dar daugiau, pavyzdžiui, prezidento ir savivaldybių rinkimai, agitacija, rinkėjų guodimas. Šį pavasarį ir vėl teks dirbti ypatingomis sąlygomis. Gegužės 10-11 dieną laukia referendumas, kuriam ruoštis Seimo nariai totaliai mobilizuojami: nuo balandžio 10 d. iki gegužės 10 d. tevyks vienas kitas posėdis, bus galima laisviau važinėti po Lietuvą ir bendrauti su neapsisprendusiais rinkėjais. Kur dar birželio 15 dienos pakartotini rinkimai ir Viktoro Uspaskicho referendumo grėsmė. Seimo darbas neabejotinai intensyvus ir Seimo narių pastangos sveikintinos. Kodėl tad Seimo reitingas toks žemas? Ar ne todėl, kad tikruoju Seimo darbu tiesiog nesidomima, jis nuobodus ir netraukia nei piliečių, nei politologų, nei “Dviračio žynių”. Susiduriame su įdomiu paradoksu, vertiname Seimą už agurkus, tvoras, policininkų nubrozdinimus, bet ne už įstatymus.
Tauta nemyli Seimo kaip visumos, nors gerbia atskirus jo narius. Kai reikia pasakyti, kas Seime blogai, išgirsti ne daugiau kaip 3-4 “durnių” pavardes, ir tiek. Tad gal ne taip jau blogai, Seimas kaip Seimas. Gal ši sesija su būtinais ir nebūtinais referendumais, priverstiniu seimūnų bendravimu su rinkėjais atneš viltingų ženklų, galimybių susitaikyti ir pažinti vieniems kitus. Susitaikymas labai reikalingas.
