Jei kas mano, kad Lietuvos politinių partijų bosai dieną ir naktį jaudinasi, kaip gauti kuo daugiau rinkėjų balsų, tegu mano kitaip. Lietuvos didžiausios politinės partijos išgyvena kaip niekad komfortabilų savo raidos laikotarpį.
Praėjusį šeštadienį įvykęs Liberalų ir Centro sąjungos (LiCS) suvažiavimas jau nagrinėtas daugeliu aspektų. Vienas nenagrinėtų - tai sveikinimo kalbos, pasakytos suvažiavime. Kalbos buvo šmaikščios ir smagios, partijų lyderiai sveikino naujai gimusią partiją žaismingai juokaudami. Juokauta ne veltui, juokauta nuoširdžiai, juokauta, nes prieš akis partinio komforto periodas.
Naujoji LiCS turi pagrindo tikėti savo šviesia ateitimi. Ji komfortabiliai laukia pirmosios eilutės reitingų sąraše. kadangi valdžios socialdemokratai vis tiek neteks, LiCS taps įtakingiausia frakcija būsimajame parlamente net ir be didelių pastangų. Naujumo ir vienybės faktoriai reitingams padės. LiCS komfortabiliai laukia savo šanso ir gali juokauti. LiCS įsitikinusi, kad tiesiog negali būti nepopuliari.
Konservatoriai taip pat jaučiasi komfortabiliai, žinodami, kad be Konservatorių partijos paramos nauja LiCS absoliučios daugumos neturės. Todėl Andrius Kubilius taip komfortabiliai ir šmaikštavo jungiamajame suvažiavime. Jis teisus, būsimoji valdžia priklausys dešiniesiems, ir konservatoriai joje tikrai bus.
Rolando Pakso partija be kitų gebėjimų turi ir gebėjimą skaičiuoti. Pagal šios dienos skaičiavimus, nei LiSC, nei pastarųjų koalicija su konservatoriais neduos absoliučios daugumos. Jos tikriausiai neturės ir kairieji, tad Lietuvos libdemai tikriausiai turės tą auksinę akciją, lemiančią valdžios pasisukimą į vieną ar kitą pusę. Jiems bepigu…
Lygiai taip pat komfortabiliai šnekėjo Artūras Paulauskas, turintis garantijas, kad jo partijos aktyvistai vienokiu ar kitokiu būdu į kitą parlamentą taip pat pateks. Nesvarbu kaip - savo sąrašu ar su socialdemokratais, svarbu - pateks. Česlovas Juršėnas irgi guvus juokauti - žino, kad dešinieji neatims visų kairiųjų balsų, atims vieną kitą ir daugiausiai konkuruos tarpusavyje. Suvažiavime palinkėjęs sėkmės sau, Juršėnas užsitikrino savos partijos ir savo nemirtingumą.
Komforto pojūtis aiškiai matyti ir Kazimiros Danutės Prunskienės stovykloje. Ji - Prunskienė - tokia vienintelė, ją bus priverstas remti netgi Bobelis su savo kompanija, jei dar kiek nors rūpinsis pastarosios išlikimu. Prunskienė iš politinio spektro taip pat žada neišnykti, kol tebėra Ignalina ir valstiečiai. Bobeliui gi reikės stengtis, jis garantijų neturi… Neatsitiktinai būtent Bobelio partija nedalyvavo šeštadienio komfortabiliai pasikeičiant nuomonėmis, ji, beje, vienintelė partija, balansuojanti ant ribos virsti marginaline menkysta.
Taigi visos Lietuvos didžiosios partijos naują kokybę šalies politiniame gyvenime supranta labai komfortabiliai. Joms atrodo, kad rinkėjų preferencijos jau žinomos ir rinkimai beveik nebereikalingi.
Lietuvos istorija byloja, kad komfortabilaus nusiraminimo būta prieš kiekvienus rinkimus. Sąjūdininkai bei centristai buvo pernelyg ramūs ir… baigėsi blogai. Niekada nebūk tikras…
