Šiemet kaštoninių keršakandžių puolami kaštonai pradėjo ruduoti anksčiau, nei pernai. Šiaulių miesto savivaldybė užkrėstiems lapams rinkti ir utilizuoti kasmet išleidžia apie 25 tūkstančius litų. Viliamasi, kad kenkėjus ilgainiui sunaikins gamtoje atsiradę natūralūs jais mintantys priešai.
Aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė Palmira Lukošienė sako, kad kaštonų situacija negerėja. Kenkėjai veisiasi lapuose – ten išgraužia takus, deda kiaušinėlius. Paprasčiausias būdas su jais kovoti – rinkti ir naikinti nukritusius lapus. Geriausia – deginti arba suvertus į duobes užpilti kalkėmis.
P. Lukošienės duomenimis, nuo 2009 metų lapams surinkti, išvežti, utilizuoti iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos Savivaldybė kasmet skiria apie 25 tūkstančius litų. Pirmiausia lapai grėbiami Draugystės prospekte, Kaštonų ir Aušros alėjose, parkuose, miesto gatvėse, kur kaštonų daugiausia.
Dėl deginimo tartasi su bendrove „Šiaulių energija“ – pernai jie sudegino dalį lapų. Kur sunaikinti likusieji lapai specialistė patikslinti negalėjo. Anot jos, yra numatyta speciali kompostavimo vieta už miesto. Dar nėra aišku, ar ir šiemet „Šiaulių energija“ degins kaštonų lapus.
„Kol kenkėjams nėra priešnuodžių – juos ėdančių priešų, tol problema išliks. Manau, kad gamta yra galinga ir susitvarkys“, – vylėsi P. Lukošienė.
Ji prisiminė, kad apie 1976 metus panaši kandelė puolė maumedžius. Visi Lietuvos maumedžiai buvo labai pažeisti, bet gamta atsistatė.
