Ekonomistai sako, kad Rusijoje galimos ir riaušės, ir socialiniai neramumai dėl smunkančios ekonomikos ir didėjančio atotrūkio tarp pačių rusų. Tiesa, į ką tai išvirs kol kas prognozuoti sunku, tačiau aišku viena, kad Putino režimas turi būti sunaikintas iš esmės, o Vakarai negali leisti subujoti jam dar kartą.
Rusijos žmogaus teisių aktyvistas ir buvęs pasaulio šachmatų čempionas dar šį rytą susitiko su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Kasparovas tiesiai šviesiai sako, kad po keletių mėnesių Rusijos visuomenė pradės suvokti, kad karas Ukrainoje pralaimimas. O tada Rusijoje, tikėtina, prasidės ir neramumai, protestai.
„Aš manau, kad Rusijoje bus labai dideli pokyčiai ir tai susiję ne tik su tuo, kad nebebus Putino ar jo aplinkos žmonių. Kaip paskutinė imperija Rusija tiesiog neišgyvens karinio pralaimėjimo“, – teigia Rusijos žmogaus teisių aktyvistas Garis Kasparovas.
Niujorke šiuo metu gyvenantis Kasparovas prognozuoja, kad karas neužtruks ir situacija dar turėtų išsispręsti šiais metais. Pasak jo, prie to prisideda ir sankcijos, kurios dusina Rusijos ekonomiką. Itin svarbu, kad sankcijos būtų išlaikytos iki Ukrainos pergalės.
„Ekonominė situacija Rusijoje bus labai prasta ir prastės labai sparčiai, nes karinis pralaimėjimas yra katalizatorius visų procesų, kurie vyksta. Žmonės tyli, bet jie dar nesupranta masto katastrofos, kuri laukia“, – kalba G. Kasparovas.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako šachmatų legendą pažįstanti nuo vaikystės. Tik šįkart su juo kalbėjo ne apie mėgiamą hobį, bet apie ukrainiečių laimėjimą.
„Artimiausioje ateityje jisai prognozuoja, kad Putino režimas neišsilaikys. Ir todėl jau dabar reikia imtis labai konkrečių veiksmų, palaikant opoziciją, demokratinę galimą opoziciją ir padedant Ukrainai pasiekti pergalę“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Chodorkovskis pasisakė apie Putino karą Ukrainoje
O Vilniuje vykstančiame „Laisvosios Rusijos forume“ režimo opozicionieriai pateikė savo vertinimus, kas sukasi Putino galvoje, ir kas laukia Rusijos, jai pralaimėjus karą. Nuotoliu konferencijoje dalyvavo buvęs naftos koncerno „Jukos“ savininkas, buvęs milijardierius Michailas Chodorkovskis.
„Putino agresija labai svarbiu klausimu pavertė Krymo situaciją jau dabar. Anksčiau galvojome, kad tai dešimtmečių klausimas, bet dabar Putinas jį padarė labai aktualiu“, – tvirtina M. Chodorkovskis.
Į konferenciją atvyko ir iš Rusijos pabėgęs buvęs milijonierius Jevgenijus Čičvarkinas. Jisai artimas Rusijos opozicijos lyderio Aleksejas Navalno aplinkos žmogus. Čičvarkinas sako į Rusiją sugrįžti neketina, nes tai jam baigtųsi kalėjimu.
„Buvo agresija, mane trejus metus terorizavo, buvo įvairūs reidai. Visa tai prasidėjo 2005 metais. Ir norėdami išgyventi mes turėjome pabėgti, atidavėme kompaniją už tris kapeikas“, – pasakoja J. Čičvarkinas.
Pasak Čičvarkino, prie Putino pralaimėjimo reikšmingai prisidėti gali pati Europa, jei ši pritaikys esmines sankcijas Kremliaus režimui.
„Ar bus chaosas, priklausys nuo to, kokios Rusijos laukia sankcijos. O laimėjimas priklauso nuo ginklų tiekimo Ukrainai. Ekonominės sankcijos – embargas dujų, naftos. Šitos sankcijos gali sukelti chaosą, o ne tos, kurios yra dabar“, – tikina J. Čičvarkinas.
Apžvalgininkų teigimu, itin svarbu, kad Rusija atsakytų už karo nusikaltimus visu pajėgumu – pradedant teismais ir baigiant reparacijų mokėjimu. Svarbu ir tai, kaip Putinas šį karą pralaimės – ar režimas bus sunaikintas iš esmės.
„Vienas variantas, kad žlugus šitam režimui jisai transformuojasi, kaip įvyko po Sovietų Sąjungos žlugimo ir turime tą pačią grėsmę arba tas režimas žlunga ir tada Rusijoje prasideda tie tektoniniai lūžiai, kurie gali atvesti Rusiją prie civilizuotos valstybės“, – komentuoja apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
O kokie padariniai laukia pačios Rusijos ir kas laukia likusio pasaulio, ekonomistai prognozuoja atsargiai. Po Putino pralaimėjimo užsienio verslas išvis nebenorės turėti ryšių su režimu, nebebus ir investicijų. O Vakarams užsukus ir rusiškų energetinių išteklių kranelį, Kremlius nebegaus milijardinių pajamų.
„Problema yra ta, kad centras, Vyriausybė, nebegalės skatinti ir finansuoti įvairių regionų. Tai kelia ir tam tikrų riaušių, ir socialinių neramumų riziką bei lėtesnio ekonomikos augimo riziką“, – sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tiesa, pasauliui mažesnė priklausomybė nuo Rusijos kartu reiškia ir spartesnę infliaciją – aukštesnes energetikos ir įvairių žaliavų kainas. O ilgalaikėje perspektyvoje tai paskatins Vakarų pasaulį pereiti prie atsinaujinančios energetikos.
