Esi vienas jauniausių rali-kroso dalyvių. Kas tave atvedė į automobilių sportą? Kas nors paskatino ar auto-sportu domėjaisi nuo mažumės?
K.N - Automobilių sporto pasaulyje buvau nuo pat vaikystės. Mano tėtis - Vaidas Navickas, daugelį metų pats lenktyniavo, važiuodavo autokroso, ralio kroso, žiedo varžybose, tai ir aš nuolatos būdavau apsuptas lenktynių, visada vykdavau žiūrėti varžybas. Jis mane ir atvedė į šį sportą, kartu ruošiamės varžyboms, gaunu labai daug vertingų patarimų.
Savo kaip lenktynininko karjerą pradėjai nuo slalomo. Vėliau dalyvavai auto-kroso varžybose, kol galiausiai apsistojai ties rali-krosu. Kodėl?
K.N - Manau, kad slalomas geriausia vieta pradėti lenktynininko karjerą. Tai nereikalaujančios itin daug pinigų varžybos, kuriose gali išmokti labai gerai valdyti automobilį. Auto-krosas ir ralio krosas turi panašumų. Abiejose varžybose važiavau priekiniais ratais varomu automobiliu, kurių darbiniai tūriai taip pat buvo vienodi, tačiau ralio krosas visada buvo mielesnis širdžiai. Ten didesnis greitis, daugiau taktikos, vairavimo technikos, nes trasos dangą sudaro tiek žvyras, tiek asfaltas. Visa tai mūsų komandai labiau patinka.
Kaip manai, kokie yra didžiausi rali-kroso išskirtinumai?
K.N - Ralis krosas yra labai greitos varžybos, kuriose per gana trumpą laiką turi parodyti kuo geresnį ir pastovesnį rezultatą. Net menkiausios klaidos iškart atsispindi rezultatuose. Varžybos reikalauja daug taktikos, nes lenktyniaujama ne tik su tais konkurentais, kurie yra su tavimi trasoje, bet ir su visais kitais savo grupės lenktynininkais. Susumavus bendrą ratų įveikimo laiką, visi sudedami į bendrą lentelę. Tai reiškia, kad sąlygos kiekviename važiavime kitokios, skirtingi konkurentai, kartais net skirtingos oro sąlygos. Taip pat įdomu yra tai, kad ralio krosas turi vadinamą „Joker“ ratą. Tai atskira trasos dalis, kuria turi pravažiuoti vieną kartą per važiavimą. Ji į varžybas įneša daug intrigos, nes jomis lenktynininkai pasinaudoja aplenkti kitus sportininkus. Ir vėlgi - daug ką lemia taktika, kada pasirinkti įvažiuoti į „Jokerį“, kad išgautų didžiausią naudą. O kalbant iš žiūrovų pusės, ralio kroso lenktynės yra vienos įdomiausių. Dažniausiai žiūrovams yra matoma visa trasa, veiksmas vyksta greit, netrūksta kontaktinės kovos.
Kaip vertini praėjusio sezono rezultatus?
K.N - Manau, kad praėjusio sezono rezultatai buvo gana neblogi. Nors tai buvo pirmas sezonas, kai važiavau Europos čempionate, pavyko konkuruoti su labiau patyrusiais sportininkais.
Praėjusiais metais du kartus lipai ant nugalėtojų pakylos. Kokie yra šių metų tikslai?
K.N - Šiais metais tikslas yra baigti mokyklą kuo geresniais rezultatais ir daug treniruotis tam, kad pasivyti greitesnius sportininkus ir būti pasiruošusiam ateities čempionatams.
Žvelgiant į kelių metų perspektyvą, galbūt su savo komanda bandysite patekti į pasaulio rali-kroso čempionatą? Ar tai būtų visiškai utopinė mintis?
K.N - Mintis galbūt ir nebūtų visiškai utopinė, nes daugelis sportininkų, kuriems gerai sekasi Super1600 klasėje, tęsia savo karjerą pasaulio čempionate SuperCar klasėje, tačiau iki to, manau, dar gana tolimas kelias. Finansiškai, tai yra jau visai kitos kategorijos lenktynės.
Europos rali-kroso čempionate netrūksta talentingų vairuotojų. Kuriuos pilotus galėtum išskirti?
K.N - Klasėje, kurioje aš važiuoju, yra tikrai nemažai jaunų, talentingų lenktynininkų. Labiausiai išskirčiau: J.Baumanis, N.Misyulya, U. Linnemann.
Kaip ir praėjusiais metais, varžybose dalyvausite su „Škoda Fabia Super 1600“. Kodėl pasirinkote „Super1600“ klasės bolidą?
K.N - Super1600 klasę pasirinkom, nes čia varžosi jauni sportininkai, visi automobiliai yra gana panašūs pagal technines galimybes, todėl viskas priklauso nuo paties vairuotojo pasiruošimo ir sugebėjimų.
Ar kada nors norėtum savo jėgas išbandyti žiedinėse lenktynėse ar net ilgųjų nuotolių varžybose?
K.N - Žiedinės lenktynės turi nemažai panašumų su ralio krosu. Važiuojama su „Slick“ tipo padangomis, dalis trasos rali-krose taip pat yra asfaltas, tačiau pagrindinis skirtumas yra lenktynių trukmė. Išbandyti jėgas tokio tipo varžybose būtų labai įdomu.
Pagrindinės nuotraukos autorius - Ignas Selvestravičius
