Sprendimas nuo gegužės 1 d. įvesti kasos aparatus dengtose turgaus patalpose kelia dvejopų minčių: jie lyg turėtų praskaidrinti turgaus prekeivių verslą, padaryti saugesnius turgaus lankytojus, tačiau smulkieji baiminasi, kad šis sprendimas – tik planų žlugdyti smulkųjį verslą dalis.
Pirmadienį Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija rengia visuotinę protesto akciją prie Seimo. Gal tai tik asociacijos užgaida? Praėjusią savaitę patyrinėti turgaus prekeivių nuotaikų nukakau į sostinės Kalvarijų turgų. Tai viena iš didžiausių šalies ūkininkų turgaviečių, kurioje, skirtingai negu Halėje, prekiaujama daugiausia lietuviška, o ne atvežtine mėsa.
Paskutinį kartą čia apsilankiau prieš gerą pusmetį ir žalios mėsos paviljono neatpažinau: vietoj buvusių stalų sustatyti vitrininiai šaldytuvai. Geresnė estetika, geresnė higiena – to nenuginčysi, tačiau Turgaus Dvasios nelabai telikę, bent jau žvelgiant iš šalies.
Žalios mėsos pardavėjų sumažėjo gal dviem trečdaliais: anksčiau penkiuose metruose prie prekystalio išsitekdavo 2–3, o dabar – tik vienas. Kodėl?
Priešinsis arba išeis
Ko gero, netrukus Kalvarijų turgavietėje gyvens tik šaldytuvai. Bent tokį įspūdį susidariau pakalbinęs vieną kitą prekeivį. Tik trys klausimėliai, paprasti, gyvenimiški: 1. Ar pirksite kasos aparatą? 2. Kodėl? 3. Dalyvausite protesto akcijoje?
Priėjęs prie vieno prekystalio išgirdau: 1. Ne, eisiu į darbo biržą, o kasos aparato neturiu už ką nusipirkti (ne mano paskirtis aiškinti, kad aparatų, įsigytų iki kovo pabaigos, kainą iki 1 000 litų (naujų) ir iki 500 litų (naudotų) kompensuos valstybė – aut. past.). 2. Todėl, kad baigiasi „ant l“. 3. Jeigu bus sveikatos, dalyvausiu. Ši pardavėja patentininkė prekiavo šviežia mėsa iš Panevėžio rajono.
Kitoje turgaus salės pusėje prieinu prie moterėlės ir iškart nuliūdinu, nes nepirksiu šviežios mėsytės iš jos ir jos sesers ūkių Varėnos rajone. Rodau tik darbo pažymėjimą (kad suprastų, jog ne Mokesčių inspekcijos ir ne Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos). Ši buvo kalbesnė.
„Kasos aparato nepirksiu, nes ir taip nėra iš ko. Gaunu 350 litų III laipsnio invalidumo pensijos. Už ką aš tą aparatą pirksiu, kai reikia už patentą, už sveikatos draudimą mokėti, 850 litų per mėnesį už turgaus vitrininio šaldytuvo nuomą, kasdien dar po 15–20 litų už tai, kas yra šaldytuve. Pusę penkių ateinu į darbą, pusę penkių grįžtu, ir tai neretai pasikūkčiodama, kai nieko parduoti nepavyksta. Tegu Starkevičius (Kazys Starkevičius, žemės ūkio ministras – aut. past.) pabando, gaudamas 350 litų, kasdien pastovėti turguje. Pirmadienį visi eisim streikuoc. Visuocinis, iš visos Lietuvos suvažiuos. Jeigu nepadės, streikuosim savaitę. Iki Strasbūro nueisim, pas patį Uspaskichą (Viktoras Uspaskichas, Europos Parlamento narys – aut. past.). Dar nors per krizę tų aparatų neįvestų, ir taip nėra iš ko gyvenc“,– dzūkuodama liejo moterėlė.
Jos šneką išgirdo kaimynai ir tuoj puolė pritarti. Taigi bus triukšmo prie Seimo.
Ministras pirmininkas jau suskubo pranešti nematąs priežasčių, dėl kurių reikėtų atšaukti sprendimą įvesti kasos aparatus turgavietėse, kai prekiaujama po stogu ar iš automobilių. O aš, matydamas prekeivių ryžtą „streikuoc“, kažkodėl jau regiu tuštutėlę Kalvarijų turgaus mėsos paviljono salę.
Gal ir reikia
Bandau ieškoti argumentų „už“. Vytautas Tėvelis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas, ganėtinai lakoniškas: „Turi būti tvarka visur. Dabar nuėjęs į turgų nežinai, ko gali nusipirkti, o kasos aparatai sudrausmintų, turėtų parodyti to, kas parduota, ir to, kas nupirkta pagal važtaraštį, atitikimą.“
Virginijus Kantauskas, „Biovelos“ mėsos perdirbimo įmonių grupės direktorius, vardija žymiai daugiau argumentų. Pasak jo, smulkieji prekiautojai gali nesibaiminti, kad kasos aparatai sužlugdys verslą, nes su kasos aparatais jau seniai prekiaujama daugelio Europos šalių turguose. Lenkijoje jie įvesti gal prieš dešimtmetį, ir tai sudaro galimybę per smulkiuosius prekeivius pardavinėti ir dokumentais deklaruotą mėsos perdirbimo įmonių produkciją. Tokiu būdu Lenkijoje turgus sudaro didžiulę konkurenciją prekybos tinklams.
Anot V. Kantausko, kasos aparatas netrukdo ir derėtis dėl kainos. Svarbu, kad kaina atitiktų svorį ir pinigų suma atitiktų sumą, išspausdintą čekiuose.
„Kad turguose būtų kasos aparatai, turėtų būti suinteresuoti pirmiausia pirkėjai. Dabar nusipirkęs produktą nežinai, rizikuoji gavęs nekokybišką, sugedusią prekę, bet namuose apsižiūrėjęs neturėsi kam reikšti pretenzijų, nes negalėsi įrodyti pirkęs būtent iš to prekeivio. Taigi kasos aparatai pirmiausia užtikrina vartotojų teisių apsaugą, – tvirtino V. Kantauskas ir pridūrė: – Iš tikrųjų visi bijo kiekio ir svorio apskaitos.“
Eduardas Šablinskas, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės pirmininkas, rėžė kontrargumentą: „Kasos aparatai – tik pretekstas įgyvendinti Vyriausybės programos 17-ąjį punktą, kuriuo siekiama individualiajai veiklai palikti tik drožybą, liaudies menus ir amatus, o visą kitą smulkiųjų verslininkų veiklą panaikinti. Net tokiuose nutarimuose kyšo Žemės ūkio ministerijos, ginančios stambiųjų ūkininkų interesus, ausys. Ūkininkai yra stambūs žemvaldžiai, kurie samdo darbininkus. Jie pešasi dėl rinkos, o juos stumia prekybininkai, gamintojai, kurie viską ir užkūrė. Smulkiesiems jie produkciją ir dabar parduoda pagal sąskaitas faktūras, taigi mėsos kilmė aiški. Svarbiausia – valstybė nesupranta, kad pridėtinės vertės mokesčio padidinimas iki 21 procento – didžiausias smūgis valstybės biudžetui. Dabar visa Europa važiuoja į Lietuvą pasižiūrėti, kokiomis kainomis maistą perka turtingiausi Europos Sąjungos žmonės.“
Tretieji stebi
Kol kas kasos aparatų šalininkai ir priešininkai apsiskaldo pareiškimais žodžiu ir raštu. Šiandien, vasario 7-ąją, įvykiai turėtų pasiekti kulminaciją, juolab kad ne tik įvyks, kaip manoma, didžiulė protesto akcija, bet kasos aparatų tvarką turėtų patvirtinti ir Finansų ministerija.
Įvykių eigą viltingai stebi kasos aparatų pardavėjai.
Valdas Karnuševičius, kasos aparatais prekiaujančios ir juos tvarkančios įmonės atstovas, „Ekonomika.lt“ sakė, kad miestuose kasos aparatą naudoti kainuoja apie 300 litų. Jei tik patikra – apie 200 litų. Jei norima, kad darbas būtų atliktas skubiai, kaina šiek tiek aukštesnė. Be to, kainuoja specialistą iškviesti. Naujas aparatas negesdamas gali veikti 2–3 metus.
Kasos aparatų priežiūros specialistas Ramūnas iš Marijampolės teigė, kad rajone kasos aparato priežiūra per metus kainuoja 150–200 litų (be PVM). Atstumai rajonuose nedideli, todėl specialistą iškviesti nekainuoja.
Pasak V. Karnuševičiaus, kol kas kasos aparatų paklausos augimo nematyti, juolab kad dar nepatvirtinta jų kompensavimo tvarka. Jo nuomone, daug kas spręsis po vasario 7-osios protesto akcijos.
„Jeigu nutarimas turgavietėse naudoti kasos aparatus nebus atšauktas, manau, paklausa padidės tik kovo pabaigoje, paskutinėmis dienomis, – prognozuoija V. Karnuševičius, – žmonės dar tikėsis, kad ką nors pakeisti gali savivaldybių rinkimai. Jeigu ne – iki kovo pabaigos įsigyti aparatai dar bus kompensuojami 100 procentų.“
Išlaidų rūšis Mėnesiui, Lt / Metams, Lt
Verslo liudijimas metams 105 / 1260
Šaldytuvo nuoma 850 / 10200
Darbo vieta (20 litų per dieną) 520 / 6240
Kasos aparato priežiūra 20 / 250
Sveikatos draudimas 72 / 864
Iš viso* 1567 / 18814
*Kelionės į darbą ir iš darbo bei prekių įsigijimo ir atvežimo išlaidos neįskaičiuotos.
