„Vienos sąskaitos“ indekso duomenimis, daugiausiai išlaidos periodinėms paslaugoms brango 2012 m. vasarą, kai gyventojai šiems mokesčiams skirdavo vidutiniškai 12 % (apie 32 Lt) daugiau negu 2011 metais. Kitais metais bendras namų ūkio išlaikymo išlaidų augimas nebuvo toks didelis – apie 2-3 %.
Karštas ir šaltas vanduo
Nuo 2010 m. mažiausiai iš visų periodinių mokesčių augo sąskaitos už karštą vandenį ir dujas – 8 %. Pasak „Vienos sąskaitos“ direktoriaus, Vytenio Ziberko, analizuojant indekso duomenis pastebėta, kad išlaidos dujoms ir karštam vandeniui sparčiai šoktelėjo 2012 m. vasarą: „Už karštą vandenį ir dujas, palyginti su 2011 m. vasara, pernai mokėjome 23 % arba vidutiniškai 22 Lt daugiau. Tačiau šių metų vasarą gyventojų išlaidos priartėjo prie 2010 m. lygio ir 2013 m. vasarą už dujas ir karštą vandenį mokėjome tik 8 % daugiau nei prieš dvejus metus.“
Šaltas vanduo nuo 2010 m. pabrango beveik 10 %. Didžiausias išlaidų už šaltą vandenį didėjimas pastebėtas lyginant 2012 m. ir 2013 m. vasaras. Tuomet šioms išlaidoms namų ūkis vidutiniškai per mėnesį skirdavo 6 % arba 2 Lt daugiau nei 2012 metais.
Pabrango švara
Naudojantis „Vienos sąskaitos“ duomenų baze buvo apskaičiuota, kad 2013 m. vasarą Lietuvos gyventojai už komunalinius patarnavimus, švarą ir šiukšlių išvežimą mokėjo 18 % (10 Lt) daugiau nei 2012 m. vasarą. Tokio šių išlaidų augimo „Vienos sąskaitos“ specialistai nebuvo nė karto užfiksavę per pastaruosius 8 veiklos metus. Įprastai komunalinių patarnavimų, švaros ir šiukšlių išvežimo išlaidos kinta apie 6 %.
Didėjo ir atlyginimai
Per 4 metus padidėjo ne tik bendros išlaidos būsto išlaikymui, bet ir Lietuvos gyventojų atlyginimai. Išlaidos komunaliniams mokesčiams, švarai, šiukšlių išvežimui, telekomunikacijų paslaugoms, elektrai, vandeniui ir dujoms, palyginti 2010 m. ir 2013 m. vasaras, padidėjo 18 %, o tai sudaro apie 48 Lt. Tačiau vidutinis darbo užmokestis padidėjo 9 % arba 146 Lt.
Telekomunikacijoms išleidžiama 50 % daugiau
Bendrovės „Viena sąskaita“ indekso duomenys, suskaičiuoti pagal šalies gyventojų sumokėtus mokesčius, rodo, kad kiekvienais metais vis didesnę atlyginimo dalį skiriame telekomunikacijų paslaugoms. Šią vasarą ryšiams, mokamai televizijai ir internetui gyventojai kas mėnesį išleido vidutiniškai 20 Lt daugiau negu 2010 m. vasarą.
Anot Europos Komisijos, mobiliųjų telefonų skambučių tarifai Lietuvoje yra mažiausi Europos Sąjungoje, tačiau kiekvienais metais Lietuvos gyventojai už telekomunikacijų paslaugas moka vis daugiau. „Vienos sąskaitos“ indekso duomenimis, 2010 m. vasarą vienas namų ūkis šioms paslaugoms vidutiniškai išleisdavo 40 Lt per mėnesį, o per metus ši suma išaugo beveik 12 %. Didžiausias augimas buvo užfiksuotas 2013 m. vasarą. Palyginti su išlaidomis telekomunikacijų paslaugoms 2012 m., šią vasarą mokėjome 27 % daugiau. Tokį išlaidų šuolį galėjo lemti ir televizijos skaitmenizacija – 2013 m. vasara buvo pirmoji, kai visa šalis perėjo prie skaitmeninės televizijos formato.
Mokama – nemokama
Iki 2012 m. lapkričio, kai buvo išjungta analoginė televizija, skaitmeninės ar kabelinės televizijos neturintys gyventojai turėjo pasirinkti vieną iš televizijos žiūrėjimo būdų. Nusipirkus specialų priedėlį nemokamai galima matyti iki 14 televizijos kanalų. Tačiau dalis gyventojų pageidavo žiūrėti daugiau skaitmeninės televizijos kanalų ir užsisakė mokamus televizijos paslaugų paketus.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, mokamos skaitmeninės televizijos abonentų skaičius, palyginti 2013 m. I pusmetį su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 20 %. Antrąjį šių metų pusmetį mokamos skaitmeninės televizijos paslaugomis naudojasi 33,1 % arba beveik 408 116 Lietuvos namų ūkių, o tai yra beveik 2 kartus daugiau negu 2010 m. vasarą.
Daugėja internautų
Padidėjusios vidutinės namų ūkio išlaidos telekomunikacijos paslaugoms gali būti siejamos ir su didėjančiu plačiajuosčio interneto abonentų skaičiumi. Augindamos vartotojų skaičių įmonės daugiau investuoja ir į interneto prieigos plėtrą. 2010 m. vasarą plačiajuosčiu internetu Lietuvoje naudojosi apie 826 000 abonentų, o 2011 m. vasarą – 921 600 naudotojų. Nuo 2010 m. šis skaičius augo trečdaliu – iki 1,086 mln. abonentų.
Daugiausiai būsto išlaikymui skiria Vilnius ir Šiauliai
Analizuojant bendrovės „Viena sąskaita“ indekso duomenis, paaiškėjo, kad daugiausiai būsto išlaikymui 2013 m. vasarą išleido vilniečiai – kas mėnesį vidutiniškai po 376 Lt. Beveik 50 Lt mažiau (327 Lt) toms pačioms išlaidoms skyrė uostamiesčio gyventojai. Kauniečiai ir šiauliečiai šiems mokesčiams kas mėnesį vidutiniškai išleido atitinkamai po 309 Lt ir 308 Lt.
Nors Šiaulių miesto gyventojai šiems mokesčiams išleido mažiausią sumą pinigų, tačiau tai iš jų pareikalavo didžiausios uždarbio dalies. 2013 m. vasarą kiekvieną mėnesį būsto išlaikymui jie turėjo skirti po penktadalį (20 %) savo atlyginimo. 19 % darbo užmokesčio šioms paslaugoms sumokėdavo vilniečiai, o Klaipėdos ir Kauno gyventojai – po 18 %.
Vandens ir telekomunikacijų kaina
Pagal bendrovės „Viena sąskaita“ duomenis, Vilniaus gyventojai 2013 m. vasarą už šaltą, karštą vandenį ir dujas kas mėnesį vidutiniškai mokėjo po 140 Lt. Kitų Lietuvos didmiesčių gyventojai šiuos išteklius naudodavo taupiau – Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių gyventojai, atitinkamai mokėjo po 135 Lt, 128 Lt ir 126 Lt.
Vilniaus gyventojai, palyginti su kitais analizuojamais miestais, daugiausiai lėšų skyrė ne tik švarai ir vandeniui, bet ir telekomunikacijų paslaugoms. Ryšiams, mokamai televizijai ir internetui vidutinis namų ūkis Vilniuje 2013 m. vasarą išleido 94 Lt per mėnesį. Laikinosios sostinės gyventojai šioms paslaugoms skyrė beveik dvigubai mažiau – 55 Lt per mėnesį. Gyvenantieji Klaipėdoje ir Šiauliuose už telekomunikacijos paslaugas sumokėdavo po 77-78 Lt.
