Archeologė Rima atsargiai iš kapo traukia žmogaus kojos kaulą. Ir ten tokių daugybė. Tyrinėdami po Antrojo pasaulinio karo sugriautą, o dabar vėl atstatyti planuojamą Švento Jono bažnyčią, archeologai prisikasė iki prieš du šimtus metų laidotų žmonių kapaviečių. Kol kas atidengė 57-ias jų. Kai kurios labai išskirtinės.
„Yra geriausiai išlikęs karstas ir jis išskirtinis – rodantis, kad mirusysis buvo laidotas karste, kuris buvo išpuoštas audiniu iš viršaus. Ir tai tikrai vienintelis atvejis žinomas Klaipėdoje“, – sako Klaipėdos universiteto archeologė Raimonda Nabažaitė.
Ten pat dar viena viena neįprasta kapavietė. Palaidotas suaugęs žmogus, o jo rankose – vaikas. Tokį laidojimo būdą uostamiestyje archeologai mato pirmą kartą.
„Tokių palaidojimų, kai viename kape yra du individai ir palaidoti vienu metu, tikrai, bent jau, Klaipėdos archeologinėje medžiagoje pirmas toks atvejis“, – tikina archeologė.
Yra ir kito vaiko kapas. Jis guli vienas. „Ir virš kaukolės rastos galvos apdangalo liekanos. Tai yra gausybė smeigtukų aplink visą kaukolę ir kažkokie papuošimai gėlyčių formos labai įdomūs tokie“, – pasakoja Klaipėdos universiteto archeologė Monika Rapkevičiūtė-Lisauskienė.
Dalis kapų šventoriuje, tačiau dauguma – po buvusios bažnyčios grindimis. Senieji klaipėdiečiai iš anksto nusipirkdavo tokias vietas. Kuo arčiau altoriaus – tuo brangesni kapai būdavo. Tiesa, patys žmonės palaidoti kukliai, mat ten stovėjusi bažnyčia buvo liuteroniška, o šio tikėjimo žmonės amžinojo poilsio atguldavo be papuošalų ar turtų. Todėl dar viena atkasta kapavietė archeologus taip pat nustebino.
„Tikėtina, kad moteris, kuri turėjo įkapes, tai yra, kaip matome, ausyse auskarai. Tai vėlgi – Klaipėdos archeologinėj medžiagoj vienas iš išskirtinesnių atvejų, kai randame vietoje esančius auskarus“, – priduria R. Nabažaitė.
Kad šie žmonės palaidoti prieš du šimtus metų, archeologai nustatė pagal šalia rastų monetų datas.
„Tai vis dėlto, galbūt keltina versija, kad monetos buvo metamos užkasant kapą patį kartu su žemėmis“, – kalba M. Rapkevičiūtė-Lisauskienė.
Šalia kapaviečių archeologai aptiko ir senųjų miestiečių naudotą atliekų duobę. Tada buvęs šiukšlynas dabar archeologams tampa tikru lobynu, galinčiu daug pasakyti apie tuometinių klaipėdiečių buitį. Štai, archeologės rankose ten rastos arklio kaukolės liekanos.
„Gal tai reiškia, kad valgė arklius. Nes, taip, yra tokių duomenų, kad arkliena buvo valgoma anksčiau“, – teigia ji.
Dabar radinius archeologai bei istorikai toliau tyrinės ir surašys, o tada šie, tikėtina, keliaus į muziejų. Kaulus mokslininkai nugabens į Vilnių, kur antropologai nustatys jų amžių, lytį bei galimas mirties priežastis. Tada senieji miestelėnai amžinojo poilsio galimai atguls atstatytoje bažnyčioje.
