Pirmadienį pristatytas tyrimas parodė, kad ne visai blaivūs į darbą ateina tūkstančiai darbuotojų.
2022–2023 metų nuasmeninti duomenys rodo, kad įmonėse, kuriose darbuotojai specialiai tikrinami, kasdien su didesniu ar mažesniu „kvapeliu“ į darbą ateina nuo 0,10 iki 0,27 proc. darbuotojų.
Tačiau įmonėse, kuriose tik pradedamas testavimą, neblaivių darbuotojų užfiksuojama net apie 3 kartus daugiau.
Bendrovės „Inovatyvių procesų sprendimai“ direktorius Darius Didžgalvis pastebėjo, kad darbe neblaivūs būna apie 0,8 proc., arba apie 10 tūkst. visų Lietuvos darbuotojų.
„Esu tikras, kad situacija pradedančiose testuotis įmonėse atspindi bendrą situaciją šalies ūkyje, todėl įvertinant bendrą dirbančių žmonių skaičių galima teigti, kad Lietuvoje į darbą kasdien neblaivūs gali ateiti vidutiniškai apie 10 tūkst. darbuotojų“, – kalbėjo direktorius.
Jis atkreipė dėmesį, kad neblaivių darbuotojų darbe pasirodo ne tik pirmadieniais, kaip kad galima numatyti, bet ir kitomis savaitės dienomis.
„Absoliučiais skaičiais pirmadieniai yra pati neblaiviausia diena. Tačiau statistiškai gana raudonos dienos yra ir šeštadienis, taip pat sekmadienis“, – kalbėjo direktorius, pridūręs, kad savaitgaliais yra mažiau tikrinimų, tad darbuotojai labiau atsipalaiduoja.
Esą blaiviausios savaitės dienos yra antradienis, trečiadienis ir ketvirtadienis.
Daugiausia neblaivių darbuotojų, anot D. Didžgalvio, yra miškininkystės ir žemės ūkio sektoriuoje. Toliau eina komunalinių paslaugų sektorius, kur kasdien darbe neblaivūs pasirodo 0,2 proc. visų darbuotojų.
Tuo metu statybų sektoriuje pastaruoju metu neblaiviųdarbuotojų skaičius yra sumažėjęs, be kita ko, ir dėl padažnėjusių tikrinimų. Statybose dabar neblaivūs dirba apie 0,13 proc. visų darbuotojų.
Transporto sektoriuje neblaivių darbuotojų yra mažiausiai, nes įstatymas įpareigoja šio sektoriaus darbuotojus nuolat tikrinti.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Gražina Belian pripažino, kad kartais alkoholiniai gėrimai vartojami ir darbovietėse. Tačiau jose gali būti vykdoma ir darbuotojų apsvaigimo kontrolė.
Direktorė pastebėjo, kad iki šiol darbdaviai dažniausiai imasi „kietųjų“ priemonių dėl alkoholio vartojimo prevencijos – nušalina tokius darbuotojus nuo darbo, skiria papeikimą ar pan. Tačiau esą svarbu, kad būtų taikomos ir „minkštosios“, pvz., darbuotojų konsultacijos.
2022 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio, remdamasi išankstiniais duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra.
2022 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,1 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 311,2 tūkst. dekalitrų (4,6 proc.) mažiau nei 2021 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 4,4 mln. dekalitrų, arba 436,6 tūkst. dekalitrų (6,2 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 19,6 mln. dekalitrų, arba 195,7 tūkst. dekalitrų (10,8 proc.) mažiau nei 2021 m.
Higienos instituto duomenimis, 2022 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 25 tūkst. asmenų ir tai viršijo priešpandeminį lygį.
100 tūkst. gyventojų teko 884 sergantys asmenys (2021 m. – 844).
Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (638,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (141,8 atvejo), alkoholinė kepenų liga (119,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų) ir alkoholinė psichozė (86 atvejai 100 tūkst. gyventojų).
