„Europoje vis daugiau nerimo ženklų. Ukrainos suverenitetas ir laisvė gali tapti didžiųjų valstybių dalybų objektu. Neabejotina, kad Rusija sieks, kad šio susitarimo dalimi taptų ir Baltijos valstybių saugumo mažinimas.
Turime rimtai įvertinti dabartinę situaciją, kuri vystosi žaibiškai. Susitelkti ir veikti kartu. Ir pradėti veikti nedelsiant“, – feisbuke rašo L. Kasčiūnas.
Jis įvardijo šešias užduotis, kurias anot jo, privalo padaryti Lietuvos valdžia. Politikas siūlo pradėti nuo Vokietijos brigados.
„Visų pirma, Vyriausybė privalo imtis veiksmų dėl Vokietijos brigados perkėlimo. Iki šiol nauja Vyriausybė nesugebėjo net pradėti viešųjų pirkimų procedūrų dėl karinio miestelio statybos Vokietijos brigados kariams, nors mūsų Vyriausybė paskutiniame savo posėdyje buvo patvirtinusi investicinį karinio miestelio statybų projektą.
Kalbam apie tai, kad Rusija gali pradėti naują karą jau po 3-4 metų ir pradėti jį prieš Europą. Bet tuo pačiu girdime šnibždesį, kad Vokietijos brigados infrastruktūra nebus realiai pabaigta iki 2027 metų pabaigos ir gali smarkiai vėluoti“, – tvirtina L. Kasčiūnas.
Jis priduria, kad artimiausiu metu jo vadovaujamos Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime kviesis krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę paaiškinti situaciją dėl strateginės infrastruktūros plėtros.
Iš Vyriausybės nori plano dėl gynybos finansavimo šaltinių
Antrasis L. Kasčiūno įvardijamas darbas – toliau gilinti gynybos ryšius su Vokietija.
„Brigados infrastruktūra turėtų būti tik techninis klausimas, kuris sprendžiamas sklandžiai. Turime turėti daugiau Vokietijos krašto apsaugos sistemoje, daugiau Vokietijos mūsų ekonomikoje ir daugiau Vokietijos visose kitose srityse. Ji yra Europos variklis ir ji yra mūsų saugumo garantas, nes Vokietija supranta, kad Lietuva yra jos pačios kaip valstybės gynybos dalis“, – teigia jis.
Trečia užduotis socialdemokratų Vyriausybei – pristatyti planą Seimui dėl gynybos finansavimo šaltinių.
„Mes pasiruošę ištiesti ranką socialdemokratams, neleisime niekam šantažuoti valstybės gynybos srityje, bet jie privalo įrodyti, kad jie to nori realiai. Gynybos finansavimo ženklus didinimas reiškia tinkamų nacionalinių pajėgumų, visų pirma pirmosios divizijos, sukūrimą“, – rašo L. Kasčiūnas.
Sausį Valstybės gynimo taryba (VGT) susitarė siekti finansavimą gynybai padidinti iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Numatoma, kad pirmiausia lėšos būtų skiriamos kurti nacionalinę diviziją.
Pasak L. Kasčiūno, Lietuvos valdžia taip pat privalo imtis visuotinės gynybos ir tęsti pradėtus darbus.
„Piliečiai turi būti rengiami, privalome plėsti komendantūras, stiprinti ir spačiau į gynybos planus integruoti Šaulių sąjungą, rasti tinkamą vietą KASP (Krašto apsaugos savanorių pajėgoms – red. past.) mūsų teritorinėje gynyboje. Tai turi būti lygiagretus prioritetas“, – komentuoja L. Kasčiūnas.
L. Kasčiūno vadovavimo Krašto apsaugos minsiterijai (KAM) laikotarpiu buvo įvestos komendantūros – taikos metu veikiantis karinis vienetas, į kurį gali jungtis visi piliečiai.
Taip pat, L. Kasčiūnui einant ministro pareigas Šaulių sąjunga tapo pavaldi Vyriausybei. Tai leido padidinti šios organizacijos finansavimą.
Kasčiūnas: „Sprendimai gali būti priimami žaibiškai“
L. Kasčiūnas taip pat ragina trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.
„Penkta, jeigu mes rimtai kalbam apie tai, kad neleisime priešui įžengti į mūsų teritoriją, turime nedelsiant trauktis iš Otavos konvencijos ir kuo greičiau formuoti priešpėstinių minų pajėgumą, kuris kartu su prieštankinėmis, prieštransportinėmis minomis ir fiziniais berjerais leistų priešą stabdyti jau ant sienos“, – teigia L. Kasčiūnas.
Primename, kad KAM pateikė savo politinį-karinį patarimą dėl Otavos konvencijos ir siūlo pradėti pasitraukimo procedūras, konsultacijas su sąjungininkais bei Baltijos jūros šalimis.
Lietuva prie konvencijos, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, prisijungė 2004 m. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
„Šešta, užsienio politika turi nustoti būti chaotiška, turi atsirasti strategija, o ne tik nuolatinis tuščias kalbėjimas be jokio rimto turinio. Vien tai, kad Lietuva nepakviesta į Europos vadovų skubų susitikimą dėl Ukrainos, o ir kontinento, saugumo ateities, yra nerimą keliantis faktas, nes diskutuojama tai, kas svarbiausia visų pirma mūsų saugumui. Nėra jokio realaus ryšio su Trumpo (JAV prezidento Donaldos Trumpo – red. past.) administracija, bet pasirodo, kad ir Europoje turime panašių bėdų. Prašysime užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį informuoti apie Lietuvos strategiją dėl Ukrainos derybų ir kas daroma dėl Lietuvos gyvybinių interesų apsaugos“, – tvirtina L. Kasčiūnas.
„Šiandien negalime sau leisti būti pasyvūs istorijos stebėtojai. Sprendimai gali būti priimami žaibiškai“, – priduria jis.
Antradienį Saudo Arabijoje rengiamas JAV ir Rusijos diplomatijos vadovų susitikimas dėl taikos Ukrainoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Prakeiktas karo provokatorius
