Buvusiam ministrui Arvydui Anušauskui metus kaltinimus, kad kai kurie Seimo nariai kišosi į viešuosius pirkimus, Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ministrų, Seimo narių, vienaip ar kitaip atsakingų už krašto apsaugą, apklausas.
Armonaitė: tai yra neįtikėtina
Priešpiet į Specialiųjų tyrimų tarnybą atėjo ekonomikos bei inovacijų ministrė. Aušrinė Armonaitė stebėjosi, kaip Krašto apsaugos ministerija nesugebėjo sutarti su užsienio gynybos įmonėmis dėl investicijų Lietuvoje.
„Man asmeniškai, kaip ministrei, yra neįtikėtina, kaip per trisdešimt metų Lietuvoje nėra atsiradusi nė viena reikšmingesnė tiesioginė investicija gynybos srityje“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Pirmadienį ryte į STT atkeliavo ir naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, anksčiau vadovavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Šio komiteto nariai, pasak Anušausko, galimai susiję su korupcija. Mat esą įmonės, kurias ministerija atstūmė, nes šios bandė papirkinėti krašto apsaugos darbuotojus, galiausiai rado prieglobstį pas šio komiteto narius. Įdomu tai, kad jokie tyrimai dėl galimo papirkinėjimo ar korupcijos nebuvo pradėti.
„Tikrai buvo mesta dūmų uždanga, kurią labai greit, per artimiausias dienas, STT išsklaidys“, – tvirtino Laurynas Kasčiūnas.
Jis prasitarė, kad keliasdešimt įmonių, nusiteikusių Lietuvoje plėtoti gynybos pramonę, susidūrė su Krašto apsaugos ministerijos uždarumu.
„Bet su jais krašto apsaugos ministerijoje nebuvo kalbėta. Jie susidūrė su krašto apsaugos ministerijos uždarumu“, – tvirtino krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
Kasčiūnas: kenkė Anušausko anglų kalbos žinios
Kasčiūnas, perklaustas, kodėl užsienio įmonės atsimušdavo į Krašto apsaugos ministerijos sieną, atsakymo sakė neturintis. Jis sukritikavo ir Anušausko anglų kalbos žinias, dėl ko esą nepavykdavo su įmonėmis sutarti dėl investavimo Lietuvoje.
„Tai man susidaro toks įspūdis, be detalių, visi, kas kalbėdavo angliškai, turėjo kažkokį šleifą. Na, man toks jausmas. Pasikalbėti dar niekam nėra uždrausta, susitikti dar irgi niekam nėra uždrausta. O, pasirodo, kažkas nori drausti tai daryti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Bendradarbiauti gynybos srityje Lietuva ir toliau ketina ne tik su užsienio, bet ir su Lietuvos gynybos pramonės įmonėmis. Užsibrėžė tikslą iki 2027-ųjų parengti dronų pajėgumą šalies kariuomenėje.
„Atsakymas iš pramonės buvo „taip“, tačiau reikia sąveikos mechanizmų. Dėl to VGT nusprendė rekomenduoti ministerijai ir kariuomenei plėtoti dronų pajėgumus“, – teigė Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Lietuva per trejus metus ruošiasi didinti ne tik žvalgybos dronų pajėgumus, bet ir pirkti kovinius dronus, galinčius pernešti sprogmenis. Šiuos dronus, pasak politikų, gali gaminti Lietuvos įmonės. Įmonės esą turėtų gaminti ir jūrinius dronus, kokiais dabar ukrainiečiai sėkmingai skandina rusų karo laivus.
„Dronai perkami tam, kad padėtume ukrainiečiams, ten juos testuojame, žiūrime, kas veikia, kas ne, technologiškai atsinaujiname ir perkeliame į Lietuvą“, – aiškino naujasis krašto apsaugos ministras.
Kariuomenė anksčiau yra skelbusi, kad iki 2030 metų bepiločiams orlaiviams vystyti iš valstybės biudžeto numatyta 200 milijonų eurų.
„Tos sumos per metus yra maždaug apie 30 milijonų eurų, kas yra skiriama šiai krypčiai“, – patikslino K. Budrys.
Didelė dalis politikų dėmesį dronams skyrė stebėdami vaizdus iš fronto, kur ukrainiečiai kovoja su rusais ir jų karine technika. Mat dažnai ne per daugiausia kainuojantys bepiločiai pridaro daug žalos priešininkui.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
