Dažnai mums sunku apibrėžti abstrakčias sąvokas arba sampratas. O net ir nekalbėdami apie teoriją kartais pasimetame - kas esame? Kokie esame? Kodėl elgiamės vienaip ar kitaip?
Šiandien norėčiau paliesti lytiškumo temą. Vyrai ir moterys - tiek straipsnių prirašyta apie skirtumus ir panašumus, pranašumus ir trūkumus. Moteris domina vyrai, vyrus - moterys.
Aš pasiduosiu gamtos užkoduotam moters smalsumui ir pristatysiu laisvą, pusiau struktūruotą interviu apie VYRIŠKUMĄ, bet šį kartą, skirtingai nei visada, pabandysiu pažiūrėti iš vyriškosios barikados pusės - VYRAI APIE VYRUS, moterims ir ne tik.
Čia man pagelbės vienas visuomenės veikėjas - Ervinas Koršunovas, mokytojas, teologas, teoretikas, praktikas, teatralas, tėvas, vyras, gyvenimo filosofas.
Pagrindinis interviu tikslas - sužinoti, kaip respondentas suvokia savo ir kitų vyriškumą, vyrų seksualumą, kas jam yra “tikras” vyras, kokie yra jo, kaip vyro, santykiai su moterimis, kitais vyrais, gėjais ir pan.
K. Pradžiai, norėčiau sužinoti, kaip jūs suvokiat vyriškumą?
E. Jeigu taip labai trumpai, kadangi pirmas klausimas, tai tikriausiai kaip siekį, tai ko siekiu. O apskritai, nuosekliai mąstant, tai, kas būtų pavyzdys, ko aš siekiu.
K. O kas yra taip vadinamas normalus vyras? Koks turi būti normalus/tikras vyras? Kokie bruožai apibūdina tikrą vyrą?
E. Na, vėlgi… Tai, kas padaro įspūdį. Paprastai kalbant, nėra standarto. Yra tai, ką pamačius sakai: “tai vyriška”. Čia tas pats, kas ir ”štai tikra moteris“.. tai įspūdinga, tai, kas kažko verta.
K. Bet vistiek yra susiformavę kažkokie bendri bruožai?..
E. Na, taip. Bet jeigu taip kalbėti konkrečiai, yra tam tikri vyro bruožai… visų pirma, lytinė branda, tam tikras kūno išsivystymas, tam tikras stotas… visa tai yra pirmas lygmuo… ir aišku, charakterio savybės.
K. O pinigai? Statusas?
E. Ne, tai jau yra išvestiniai dalykai… na, aišku, yra storulių, turtingų durnių… bet tai neturi nieko bendro su vyriškumu. Ir moterys būna turtingos.
K. O buitiniai dalykai? Mokėjimas atlikti kažkokius darbus?
E. Ne… aš nelaikau to būtinu vyriškumui.
K. O pavyzdžiui moters globa, sugebėjimas atsakyti už save, apginti savo šeimą?
E. Na, aš nelaikau to vyriškumo bruožais, nes tai yra meilė, sveikatos dalykai.
K. Taigi, konkrečiai, kaip pagrindinius vyriškumo bruožus jūs išskirtumėt…?
E. Visų pirma, fiziniai ir tam tikri charakterio bruožai… vieni svarbiausių - valia ir nuoseklumas. Vyras gali apsispręsti būti vienuoliu, ar mąstytoju, ar gėjumi… Ir visiškai neužsiimti nei moters globa, nei ką. Jis vykdo savo idėją ir tai yra jo vyriškumas.
K. Bet tai tinka ir moterims? Ne? Kas išskiria vyrus? Gal nėra jokio skirtumo?
E. Iš principo tai vienas kito neneigia. Iš tikrųjų nėra jokio skirtumo, yra tik lytis. Tai pamatinė tiesa, nuo kurios aš pradėjau, bet jeigu bandyti kalbėti apie išvestinius dalykus, tai mano apibrėžimas… Valioje yra siekinys ir, jeigu tas dalykas įgyvendinamas, tai galima vadinti vyriškumu. Nevyriška šiuo atveju būtų turėti siekinį ir jo neįgyvendinti, nuleisti rankas…
K. Tai vyrui priskiriama valia, o moteris gali turėti silpnybių, būti pastumdoma?..
E. Kaip čia pasakyti… Aš taip nemanau. Nemanau, kad vyriški ir moteriški dalykai turi būti priešiški vienas kitam. Jei vyram aš pasakiau - valia, tai moterim nebūtinai yra silpnumas, bet… Aš nežinau, ar čia iš fiziologijos išeina, ar čia iš froidizmo savokų… kažkaip taip yra, kad vyrų siekinys kitoks, jis pasiekiamas tik valia. Jis yra anapus jo. Čia ta metafizinė teorija, kad vyras yra metafizinė būtybė. Jis eina iš savęs kažkur… o moteris? Kalbant apie moteriškumą Nyčės žodžiais, ji “tiesos ieško savyje“, jinai yra tiesa. Vyras tiesos ieško ne savyje. Bet tai nereiškia, kad jis yra sutrikęs. Jeigu jis yra kelyje, jis yra užtikrintas.
K. Mes pradėjom tuo, kad yra valia ir yra fiziologija, o yra kažkokie standartai?
E. Ne, nu yra. Yra fiziniai duomenys, figūra, jėga… Vyras yra fiziškai stipresnis, tvirtesnis…
K. Kokie bruožai kategoriškai netinka su vyriškumo samprata? Alkoholizmas? Narkomanija?…
E. Iš tikrųjų yra toks dalykas, kad vyras, kaip Biblijoj pasakyta, yra iš molio, iš žemės, jam viskas tinka. Jis gali susitepti, lįsti į kanalizacijas, būti karo lauke… O vyriškumo sampratai prieštarautų pagal mano apibrėžimą neturėjimas jokio siekio gyvenime. Čia yra blogai. Silpnavališkumas yra antrinis dalykas.Tiesiog tai toks žeminantis požymis vyrui.
K. O žalingi įpročiai? Turi kažkokią įtaką, reikšmę? Ar vyriškumui tai visai netrukdo?
E. Trukdo… bet žalingi įpročiai nebūtinai reiškia silpnavališkumą. Tai yra paklydimas, bet prie jų prieinama labai skirtingai. Vieni prieina jau iš silpnavališkumo… kiti, vis dėlto paklydę savo siekiuose ir bandydami juos aiškiau matyti arba kažkaip įsijausti, tai daro skatindami savo valią, nors tuo tarpu ją ir silpnina. Tai jau yra valios drama, o ne bevalystė.
K. O vyras narkomanas?
E. Narkomanas narkomanui nelygu… Yra narkomanų, kurie turi savo stadiją, savo gyvenimo kelią, jie ”biški” sistemingai yra narkomanai. Gitaristas gali vardan savo idėjos būti narkomanu, o kitas gali iš viso vardan jokios idėjos tai daryti ir tai jau (aišku pagal mūsų dabartinę nuostatą) nebūtų vyriška. Jeigu jis kažkuriam etape suvokia, kad jo siekinys buvo klaidingas, ji toli žengė, bet klaidingai, tai gali sau iškelti kitą siekinį – kristi nuo to viso įdirbio, čia irgi yra antisiekinys, destruktyvus siekinys, bet ne šiaip niekas. Tai sąmoninga destrukcija norint ištrinti klaidingą programą…
K. Baigėm apie tai, kas netinka tikram vyrui. O koks vyras yra tikrai vyriškas? Kur tai labiausiai atsispindi? Kokiose veiklos srityse, kokiose situacijose vyras labiausiai gali išreikšti savo vyriškumą? (pvz. sporte, fiziniame darbe, visiškai išlaikydamas savo šeimą, etc)
E. Sportas bet kuriuo atveju, nes fizinė duotybė vyro stipresnė, gali pasireikšti labiau, rezultatai įspūdingesni. Sportas arba karo reikalai, netgi pavadinčiau, – tai yra vyrų šokiai. Vyrai tai padaro žymiai grakščiau. Moterys, pavyzdžiui, žaisdama futbolą arba krepšinį atrodo chaotiškai palyginus su tuo, kaip tai daro vyrai (ypač profesionalai). Čia gal tam yra pasitarnavusi ilgametė istorija vyrų kaip karių, darbininkų ir pan. Ilgesnė sportininkų istorija. Jie tai daro kažkaip teatrališkiau, kažkaip įeina į tą vaidmenį giliau, ne tai, kad giliau… jie kažkaip visuomeniškesni, kitas pulsas, kita dinamika…
K. Čia kažkaip siejasi su vyriškumo stereotipu, kuris laikui bėgant užsifiksavo mūsų pasąmonėje?
E. Na, taip… čia yra kažkokie ritmikos dalykai, kitaip tariant, vyras labiau įprasmina tokius dalykus kaip sportas, jėgos žaidimai… Jis priduoda tam dalykui egzistencinę prasmę, žaidžia garbė, visa vyriška estetika tame dalyvauja. Moterys per daug protingos, kad visą save investuotų į tai, o vyras investuoja į tą modelį save visą ir tame mato prasmę, regi garbę ir panašiai.
K. O kokie standartai kuriami profesinėje srityje? Ką jūs galvojat apie vyriškus ir moteriškus darbus?
E. Aš visdėlto laikausi tos minties, kad ir kokia tai būtų profesija, vadovavimas… ne tai, kad čia vyriška prerogatyva, bet tai… kaip čia pasakyti… mat dabar, šiuolaikiniame pasaulyje yra daug tokių įmonių, kurios tiktai atlieka kažkokią funkciją. Ten vadovas gali būti belytė figūra. Bet tuose sektoriuose, kur reikalingas kolektyvinis darbas vardan kažkokio siekinio, būtent apie kūrį kalbu, tarkim sukurti balistinę raketą, sukurti tarkim vaistus prieš živ arba dar kažką, prieš paukščių gripą, ir jeigu reikia veikti operatyviai, ten reikia tokios pleištinės dinamikos, patarnauti vienai minčiai… tam dalykui geriausiai vadovautų vyrai. Ta prasme, tokia progresyvi jėga. Nesakau, kad moterys neprogresyvios, bet tai labiau vyriška – siekti progresyvių dalykų ir įgyvendinti tai, organizuoti tai…
K. Feministės eina prieš gamtą?…
E. Kodėl?
K. Vadovavimas, pasak jūsų, tampa daugiau vyrų reikalas, o feministės siekia lygių teisių (ypač vadovavimas ir kiti uždrausti vaisiai žadina jų agresyviąją prigimtį)… Taigi, sugrįžkim prie klausimo, ar feministės kovoja su gamtos dėsniais?
E. Ne, čia vėlgi… čia ne teisių dalykas… Čia specifinė valdymo prasmė… Yra valdymas vardan progreso…
K. Gal vyrai valdo vardan garbės? Yra moterų prezidenčių, kurios puikiai susitvarko su savo pareigomis… Gal net geriau negu vyrai, kurie vienas su kitu pešasi kaip gaidžiai…
E. Na, taip… Mes gyvename senoj demokratij, tokioj civilizacijoj, kur yra didesnė dorybė išlaikyti tuos iškovojimus, kuriuos mes paveldėjom ir tame moterys yra stipresnės… ūkininkavime, tame, kas yra gera. Vyras yra trupučiuka revoliucionierius, jam ne taip brangu mylėti tai, kas jau yra, jam trupuciuka idomiau laužyti taisykles, toks yra destruktorius ir ta prasme geriau supranta, kas vyksta revoliucijų metu. Tarkim pas mus Lanzbergis puikiai suprato, ką reikia daryti, tuo tarpu Prunskienė iš viso nesuprato, kame ji dalyvauja, kad ji griauna revoliuciją. Ji galbūt suprato kažką daugiau apie ekonomiką, bet ne tai, kad ji gyvena revoliucijos metu. Arba tarkim kaip dabar Ukrainoje yra visiškai nesvarbu jungtis į blokus, o Timošenko nesupranta istorinės reikšmės ir rūpinasi tik savo vardo partijos nauda. Gal ji galėtų būti gera premjerė, bet dabar ji visiškai nemąsto politiškai istoriškai. Yra laikas kai reikia mąstyti politiškai istoriškai, tada vyrai, progresyvūs lyderiai - vadovai yra neišvengiami. O yra laikas, kada reikia taikingai gyventi, ūkininkauti, kurti meną, gilintis…
K. Menas – daugiau vyro ar moters terpė?
E. Kaip koks menas… Na, vėlgi, aš kalbu daugiau apie sroves… architektūra architektūrai nelygu. Tarkim buvo vienokia architektūra, o 19-20a. ji staiga op – kito, atsirado progresas. Atsirado architektai Dzerbiuze, Vanderoja (meno mylėtojai žinos, ką turėjo omeny mano respondentas), kurie išvis sukūrė naujas formas, Virtgenšteinas, kuris pastatė minimalistinį namelį… O tu įsivaizduoji moterimi Pikaso?… kuris kūrė visiškai naujas, išcentrines formas… arba Kandinskį?… Kurie iš viso paėmė… netgi Čiurlionis! Nors jis buvo labai moteriškas… Atsisakyti tradicinio realizmo ir nertis į abstraktųjį meną tuo metu galėjo tik vyras ir čia yra jo gelmės. Antra vertus, įsigilinti į skulptūrą, į spalvą… aš manau, tai yra moteriai.
K. Taaaip… O dar grįžtant prie vyriškumo. Ar jūs laikote save vyrišku? Kur labiausiai išreiškiate savo vyriškumą?
E. Aš šiaip save laikau vyrišku, bet nepatenkintas, kad apsileidęs esu.
K. O sritys, kur atsiskleidžia jūsų vyriška prigimtis?
E. Savotiškoje filosofavimo manieroje, ten, kur gyvenime galima kažką projektuoti, mąstyti… Tame atskleidžiamas tas vyriškumas.
K. O dabar, kalbant apie visuomenės veikėjus, kas įkūnija vyriškumą? Kas yra tikras vyras viso pasaulio, visos istorijos ar bent Lietuvos mastu? Koks gerai žinomas visuomenės veikėjas, politikas, populiarios kultūros žvaigždė labiausiai atitinka tikro vyro įvaizdį? Ir kodėl? Kokie bruožai tą vyrą apibūdina?
E. Aš… netikiu žvaigždėmis, aš kalbėjau apie įspūdį, bet jį skleidžia visi vyrai ir moterys. Tai nuolatinis dalykas. Nėra vieno monarcho ar karalienės, kuris/i yra tikras vyras/moteris. Aš nenoriu pasirodyti labai originalus, bet čia tas pats, kas paklausti, kas protingiausias? Mes juk puikiai suprantam, kad intelekto cenzas pas visus maždaug panašus, panašus skaičius žmonių turi aukštą, maždaug panašus vidutinį ir žemą išsilavinimą. Tas pats ir apie vyriškimą. Aš nematau “supervyrų“, išskirtinių, kad kiti nublanktų – menkavyriai… Matau vyrą ir pasenusiame žmoguje, ir paauglyje… beje, labai įdomų, vyriškų asmenybių mačiau dirbdamas mokykloje… Bet aišku, jeigu taip atsakyti paprastai į šitą klausimą, tai arba komplimentų sakymas arba keiksnojimas, galima lygiai taip pat pasakyti, kad Brazauskas yra vyriškas ir, kad jis nėra vyriškas. Pasakyt ”tu esi moteriška” ir ”tu nesi moteriška” – yra vienoda tiesa ir vienodas melas.
Gal mano tėvas yra nelabai išreikštas, gal mano požiūris yra iškreiptas, bet istorijoje mes turime reikalą su legendomis. Labai vyriškai išreikštas yra Cezaris, bet mes juk nežinome, kas jis… Napoleonas?… bet realybėje jis buvo ir mažas… o ką mes žinome apie Vytauta Didijį, Darių ir Girėną, ant pinigo paprasti jų veideliai… betkuriuo atveju aš čia bandau… per save išreikšti… Na, muzikantai… man atrodo vyriškas Nikas Keivas, Depesh Mode – vyriška muzika…
K. O vyriškumas, moteriškumas ir charizma?…
E. Tai tinka iš principo ir vieniem, ir kitiem, bet charizmatiška moteris - tai yra patraukli moteris. Ji turi tą vadinamą plerą… o vyras, jisai… moters energija plaukia į visas puses ir ji moka tai gražiai valdyti. Vyras taip nemoka aplink save energijos terpti. Jis ją kreipia. Atitinkamai, kai jis ją kreipia, kai turi spėkų, tai jį galima vadinti charizmatiška asmenybe.
Laukite tęsinio kitą savaitę!
Mėgstanti atvirauti…
Kris (Kristina Leščinskaitė)
