• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nespėjote atsigauti nuo šoko, kad nežinote, kas yra „Pokemon Go“ ir kodėl visi eina dėl jo iš proto, o jau atsirado naujas „mados šauksmas“? Pastebėjote, kad kai kurie jūsų draugai pradėjo keisti savo profilio nuotraukas į „menišku filtru“ pakeistus „šedevrus“?

12

Nespėjote atsigauti nuo šoko, kad nežinote, kas yra „Pokemon Go“ ir kodėl visi eina dėl jo iš proto, o jau atsirado naujas „mados šauksmas“? Pastebėjote, kad kai kurie jūsų draugai pradėjo keisti savo profilio nuotraukas į „menišku filtru“ pakeistus „šedevrus“?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

REKLAMA

„Prisma“ – tai fenomenaliai populiari programa, sukurianti autentišką 33 žinomų dailininkų paveikslų stilių iš jūsų pačių nuotraukų, rašoma „The Washington Post“. Pažymima, kad tai nėra fotografijų redagavimo programa: „Prisma“ nesuteiks galimybės techniškai redaguoti fotografijos, ir būtent tame ir yra jos fantastiškas ypatumas. Skirtingai nei „Instagram“, kur galima šiek tiek pakoreguoti nuotraukas, „Prisma“ naudoja dirbtinio intelekto technologijas, vadinamą neuroniniu tinklu, kurios sukuria visiškai naują atvaizdą, paremtą jūsų pateikta fotografija.

REKLAMA
REKLAMA

Programos algoritmai apskaičiuoja jūsų nuotraukos schemą ir, naudojantis pasirinkto dailininko kūrybos stiliumi, panaudoja jo pagrindus, kad sukurtų visiškai naują „paveikslą“.

Kaip visa tai prasidėjo?

„iOS“ versija buvo išleista dešimtyje šalių, įskaitant ir JAV, birželio 10 dieną. Ir ji praktiškai susprogdino internetą, tapusi viena iš 10 pačių populiariausių programėlių 47 pasaulio šalyse. Liepos 24-ąją „Prisma“ startavo „Android“ įrenginiuose, o tai leido ja naudotis praktiškai visiems. „The Washington Post“ tikisi, kad ši banga „nušluos“ net „Pokemon Go“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kas tai sukūrė?

„Prisma“ – tai 25-ių rusų programuotojo Aleksejaus Moisejenkovo ir jo komandos Maskvoje, kurią sudaro 9 žmonės, darbo vaisius. „Prisma“ buvo pradėtas kaip A. Moisejenkovo hobis dar tuo metu, kai jis dirbo Rusijos interneto galiūne „mail.ru“ produkto vadybininku. Iš darbo jis išėjo praėjus porai mėnesių po projekto praleidimo – jau tuomet jo sėkmė buvo akivaizdi. Tai nereiškia, kad įkūrėjas savo ateitį sieja su projektu: sklinda kalbos, kad jis planuoja parduoti programą, tikėtina, tokiems gigantams, kaip „Snapchat“ ar „Facebook“.

REKLAMA

Kaip naudotis šia programa?

Tai iš tiesų yra paprastai naudojama programėlė: reikės jau labai pasistengti, kad su ja nesusitvarkytum. Tiesiog ką nors nufotografuokite arba pasirinkite iš jau turimų nuotraukų, pasirinkite nuotraukos vietą, kurią norėsite pakeisti ir paspauskite ant stiliaus, kurį norėsite pritaikyti – nuo Raulio Dufy iki Mondriano. Tiesa, galite susidurti su serverių problemomis – patys programos autoriai pripažįsta, kad šiuo metu programa kartais „stringa“. Tačiau tai nėra „Pokemon Go“ valandomis neveikiantys procesai, o minutę ar mažiau trunkantys nesklandumai.

REKLAMA

Užbaigus darbą „Prisma“ pasiūlys jums atsisiųsti nuotrauką į telefoną arba pasidalinti ja socialiniuose tinkluose.

Teisiniai klausimai

Kai kurios internete paviešintos nuotraukos, akivaizdu, nėra pačių autorių originalus darbas. Tai gali būti nuotraukos iš naujienų pranešimų ar žinomų žmonių atvaizdai. Nors techniškai programėlė iš tiesų sugeneruoja visiškai „naują“ atvaizdą, kol kas nėra visiškai jokio suvokimo, ar tai kam nors rūpės teisme. Todėl patariama net ir šiuo atveju nepamiršti apie autorių teises, žaidžiant su „Prisma“ atsižvelgti į pagarbą nuotraukos originalo autoriui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Naujausias technologijos klyksmas

„Prisma“ gali pasirodyti lengvo turinio vienadiene pramogėle, tačiau už jos stovi iš tiesų pačios naujausios technologijos. Dirbtinis neurotinklas sumodeliuotas panašiai taip, kaip mūsų smegenys apdoroja informaciją, tai yra yra naujausias dirbtinio intelekto šūkis. Kalbant labai paprastai, neurotinklas – tai kompiuterinė programa, kuri išmoksta informaciją ir į ją reaguoja, skirtingai nuo konkrečių komandų atlikimo. Tai tarpusavyje susiję algoritmai, kurie, veikdami kartu, gali atpažinti modelius ir juos atkartoti.

REKLAMA

Ši koncepcija yra žinoma jau nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, tačiau kompiuterių galimybių vystymasis ir talpyklų apimčių augimas tik dabar leidžia ją pritaikyti masiškai. Be nuotraukų programėlės ši technologija yra naudojama visur – nuo fizikos, medicinos, vertimų technologijų iki muzikos ir televizijos serialų scenarijų kūrimo. Kol kas rimtai pergyventi dėl to nėra prasmės, tačiau kuo labiau tobulėja neurotinklas, tuo jis sukelia daugiau klausimų, pavyzdžiui: ar gali kompiuteriai „kurti“ be mūsų dalyvavimo ir ką tai reikš mums patiems?

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų