Lietuvoje tarp geidžiamumo ir žinomumo drąsiai galima dėti lygybės ženklą. Tai patvirtina ir ne vienerius metus organizuojami geidžiamiausių darbdavių rikimai.
SEB bankas, „Swedbank“, „Nordea Bank“, DnB NORD, „Omnitel“, „Tele2", TEO, „Lietuvos draudimas", „ERGO Lietuva“, „Švyturys – Utenos alus“ ir daugelio kitų žinomų bendrovių pavadinimai kasmet pasirodo geidžiamiausiųjų sąrašuose.
Vienais metais sąrašo viršūnėje atsiduria vienas bankas, kitais – kitas, dar kitąmet nuopelnai atitenka telekomunikacijų bendrovei. Populiariausieji persiskirsto vietas ir populiariųjų dešimtukuose, dvidešimtukuose ar atskirose įmonių grupėse. Tačiau beveik visi dalyviai išlieka tie patys.
Tai galima paaiškinti labai paprastai: renkamos tos kompanijos, kurios yra gerai žinomos. Kuo daugiau bendrovė reklamuoja savo prekes ar paslaugas, kuo dažniau galima pamatyti jos vadovus žiniasklaidoje, tuo didesnė tikimybė, kad žmonės norės čia dirbti.
Tokių konkursų rezultatai atskleidžia ir lietuvių meilę užsieniečiams: geidžiamiausiais darbdaviais kasmet išrenkamos žinomos užsienio kapitalo bendrovės.
Kaip svarbiausi kriterijai pasirenkant darbdavį įvardijamas patrauklus uždarbis, socialinės garantijos, darbuotojų vertinimas, galimybė dirbti įdomų darbą ir siekti karjeros. Žmonėms dažnai imponuoja ir tai, kad kompanijos darbuotojus skatina premijomis, rengia vakarėlius, švenčių metu dovanoja dovanas.
Sutikime: taip savo darbuotojus skatina ir lepina ne tik didelės tarptautinės kompanijos. Tačiau ar kada geidžiamiausių darbdavių sąraše teko matyti 20 – 30 darbuotojų turinčią firmą, kuri, pavyzdžiui, dirba logistikos srityje ir dažnai „nesirodo“ žiniasklaidoje?
Nors čia žmonės taip pat gauna patrauklius atlyginimus, turi socialines garantijas, jiems mokamos premijos, dovanojamos dovanos, jie gali siekti karjeros – nuo vairuotojo iki vadovo pavaduotojo.
Bendrovės įvaizdis ir žinomumas visuomenėje tiesiogiai įtakoja ir žmonių norą čia dirbti. Renkant geidžiamiausius darbdavius nebūtinai vadovaujamasi asmenine patirtimi: neretai žmogui nėra tekę dirbti bendrovėje, kurią jis įvardija kaip geidžiamiausią, tačiau apie gerą atlyginimą, premijas ir dovanas jis yra girdėjęs iš ten dirbančių draugų ar kaimynų.
Vadinasi, 100 procentų pasiteisina kompanijų investicijos į darbuotojus ir jų skatinimą. Jeigu anksčiau pirmoje vietoje buvo dėmesys klientui, tai dabar darbdaviai vis dažniau deda lygybės ženklą tarp kliento ir darbuotojo. Pastarasis labai prisideda prie bendrovės reklamos, įvaizdžio gerinimo.
Jeigu darbuotojas patenkintas – jis viešumoje negailės gerų žodžių ir pagyrų savo darbdaviui.
Tačiau nepatenkintas darbuotojas – pati blogiausia reklama darbdaviui. Jeigu žiniasklaidoje ar interneto forumuose pasirodo žinių, kad viena ar kita įmonė nemoka darbuotojams atlyginimų, sumažino darbo užmokestį, neskiria žadėtų premijų ar mažina darbuotojų skaičių, tokios bendrovės pavadinimą vargiai pamatysime tarp geidžiamiausiųjų.
Todėl bendrovės itin vertina darbuotojų lojalumą ir kaip vieną svarbiausių ilgalaikių tikslų įvardija patrauklių darbo sąlygų užtikrinimą.
Geidžiamiausiojo vardas darbdaviui prilygsta „Lietuvos metų gaminio“ nominacijai. Aukso, sidabro medalis ar diplomas už rinkai pasiūlytus gaminius bei paslaugas kompanijoms dividendus neša ištisus metus ir netgi ilgiau. Jeigu paklausi, kuo gaminys ar paslauga ypatinga, net nesusimąstant bus pasakyta, kad ji įvertinta kaip „Lietuvos metų gaminys“.
O darbdavys gali didžiuotis patekęs tarp geidžiamiausiųjų ar netgi tapęs pačiu geidžiamiausiu.
Personalo atrankos specialistai neabejoja, kad patraukliausio darbdavio reputacija prideda išskirtinumo.
Po tokių rinkimų geidžiamiausios įmonės gali sulaukti didesnių srautų norinčiųjų dirbti ir išsirinkti geriausius specialistus.
