Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad mūsų šalies verslininkai kaip didžiausią savo materialųjį turtą, sukauptą per verslo kūrimo ar vadovavimo verslui laikotarpį, įvardijo ne savo verslą, o būstą – namą arba butą.
Apklausą atliko „Spinter tyrimai“ draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu.
Per visą nepriklausomybės laikotarpį didžioji verslininkų dalis savo lėšas sakėsi investavę į nekilnojamąjį turtą – pagrindinį šeimos būstą ir į papildomą nekilnojamąjį turtą (antrus namus, žemę, sodybą, sodą). Beje, dažniau savo lėšas į nekilnojamąjį turtą investavo aukšto lygio įmonių vadovai (60 proc. apklaustųjų) nei smulkūs verslininkai (52 proc.).
Automobilis kaip turtas yra antras pagal svarbą objektas, kurį verslo žmonės įvardijo kaip turtą (daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų).
„Kiek nustebino faktas, kad įmonę ir sukurtą verslą kaip savo turtą įvardijo gana nedidelė dalis verslininkų - verslą sukūrę žmonės kol kas nedažnai suvokia savo verslo kaip turto, kuris turi materialinę vertę. Žmonių, savo verslą laikančių savo turtu, nėra net 10 proc. Santaupos, pinigai taip pat gana retai verslininkų įvardijami kaip turtas – santaupas kaupia iki 5 proc. apklaustųjų“, - teigė „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Jis atkreipė dėmesį į faktą, kad gana nemaža verslo segmento dalis teigia visiškai neturinti turto – tai tvirtina beveik 10 proc. smulkiųjų verslininkų.
Pasak draudimo bendrovės vadovo, toks turto kaupimo būdas, kaip investicijos į nekilnojamąjį turtą, lėmė ir didžiausias verslininkų baimes dėl grėsmių turtui. Verslo atstovai labiausiai bijo gaisrų ir vagysčių.
„Gaisras iš tiesų yra pati didžiausia grėsmė nekilnojamajam turtui. Jei didesnė visuomenės dalis, gyvenanti butuose ir turtą sauganti namuose, labiausiai bijo vagių, tai verslo atstovai, sukaupę daugiau nekilnojamojo turto, bijo, kad jo nesuniokotų gaisras, nes tai yra nebeatstatomas turto praradimas“, - komentuoja M.Jundulas.
Verslo atstovai gana daug investuoja į savo turto apsaugą - beveik pusė įmonių vadovų per metus investuoja 200-600 Lt (arba 1000-3000 Lt per 5 metus). Tai yra gana didelės sumos, skiriamos turto apsaugai.
„Verslininkai imasi saugoti turtą gana įdomiais būdais – daugiau nei pusė apklaustųjų renkasi fizines priemones, t.y. investuoja į spynas, duris, tvoras, kurios, deja, nuo gaisro neapsaugo. Net sarginis šuo verslininkams triskart labiau padidina saugumo jausmą nei, tarkime, nekilnojamojo turto draudimas. Draudimu pasirūpina tik apie 10 proc. verslininkų, taigi tik apie dešimtadalis verslo įmonių vadovų ir verslo savininkų atgautų savo investicijas į sukauptą turtą, jei juos ištiktų nelaimė“, - konstatuoja draudimo bendrovės vadovas.
M. Jundulo teigimu, verslo vadovai apie draudiminę turto apsaugą susimąsto netgi rečiau nei visi Lietuvos gyventojai.Investicijos į nekilnojamąjį turtą verslo atstovų segmente yra didžiausios, tačiau verslininkai yra didelėje rizikos zonoje negrąžintinai prarasti sukauptą turtą ir investicijas, nes nepasirūpina turto apsauga nuo sunaikinimo.
